Viena didžiausių Lietuvoje šviežios duonos kepimo bendrovių „Biržų duona“ kaštus energetikos resursams suvaldo ir gamindama elektrą nuosavoje saulės elektrinėje, ir antrą kartą panaudodama šilumą. Įmonės vadovo teigimu, saulės elektrinė padeda net ketvirtadaliu sumažinti išlaidas už elektrą, o antrinis šilumos panaudojimas leidžia pigiau ir efektyviau šildyti vandenį bei įmonės patalpas.
„Pirmoji mūsų elektrinė, kurią eksploatuojame nuo 2020 metų, yra 450 kilovatų (kW) galios. Viena jos dalis yra įrengta su dviaše sistema, kita – su vienaaše. Dviašės saulės elektrinės moduliai yra itin efektyvūs, nes jie sukasi ir seka saulę iš rytų į vakarus, o dalis elektrinės prisitaiko ir prie saulės pakilimo aukščio horizonte. Visas šis optimalaus kampo suradimas leidžia elektrinei sugeneruoti iki 30 proc. daugiau elektros energijos“, – sako bendrovės „Biržų duona“ vadovas Andrius Kurganovas.
Diegdama atsinaujinančių energijos išteklių sprendimus įmonė pasinaudojo Europos Sąjungos parama ir saulės elektrinės įrengimui, ir antrinės šilumos panaudojimui (patalpų ir vandens šildymui), ir planuojamai saulės elektrinės plėtrai. Pašnekovo teigimu, paramos ir finansinio palaikymo turėjimas yra itin svarbus, nes tai padeda sumažinti patiriamą finansinę naštą, o tai reiškia, kad tokius projektus galima įgyvendinti ne tik lengviau, bet ir greičiau.
Pasak Energetikos ministerijos Investicijų grupės patarėjos Donatos Gipiškienės, yra įvairių paramos priemonių verslams ir gyventojams, norintiems atsinaujinančios energijos išteklių sprendimų. Pašnekovė teigia, kad pastaruoju metu verslas labiausiai domisi priemonėmis, kuriomis remiama gamyba iš atsinaujinančių energijos išteklių, energijos kaupimu ir atsinaujinančių energijos išteklių panaudojimu transporto sektoriuje.
„Europos Sąjunga, siekdama tapti neutralia klimatui iki 2050 m., įgyvendina Europos žaliąjį kursą, kurio pagrindinė užduotis – kuo greičiau pereiti prie žaliosios energetikos, skatinant efektyvų energijos išteklių naudojimą ir gamybą iš atsinaujinančių išteklių. Lietuva taip pat prisideda prie ambicingų Europos Sąjungos klimato kaitos tikslų įgyvendinimo: Energetikos ministerijos pagrindinės investavimo kryptys aprėpia energijos vartojimo efektyvumo didinimą, atsinaujinančių energijos išteklių plėtrą, kaupimą, tinklų stiprinimą, žaliąją transformaciją transporto sektoriuje, šilumos ūkio modernizavimą ir energetinio nepritekliaus mažinimą“, – kalba ekspertė.
Ateityje sieks energetinės nepriklausomybės
A. Kurganovas skaičiuoja, kad šiuo metu turima saulės elektrinė įmonės elektros išlaidas mažina beveik ketvirtadaliu, tačiau statistika kinta priklausomai nuo dominuojančios elektros energijos kainos.
„2022 metų rugpjūtį turėjome labai didelį elektros kainų pakilimą. Mūsų sąnaudos tuo metu buvo neapsakomai didelės, o saulės elektrinės kompensuojama dalis tikrai buvo juntama – tuo metu beveik pusę mums reikalingos elektros, maždaug 45 proc., pasigaminome patys. Apskritai vasarą, ypač kai dienos būna labai saulėtos, nuo ryto iki vakaro naudojame tik savo pagamintą elektrą“, – dalijasi vadovas.
Pašnekovas priduria, kad saulės elektrinė įmonei atsipirko per ne visus 3 metus, o 2023 metais pavyko pasigaminti maždaug ketvirtadalį sau reikalingos elektros kiekio. Nepaisant to, bendrovė kelia tikslą didinti pagaminamos elektros kiekį ir ateityje sieks šimtaprocentinės energetinės nepriklausomybės.
„Šiuo metu turime 450 kW galios, planuojame pasistatyti papildomus 550 kW ir turėti 1 megavato galios saulės elektrinę. Projektavimo ir planavimo darbai jau yra prasidėję, tikimės, kad vasarą galėsime pradėti ir statybas bei montavimo darbus, o rudenį, ko gero, galėsime naudoti galingesnę saulės elektrinę. Tikėtina, kad padidinę jos galią patys gaminsime maždaug 50 proc. mums reikalingos elektros. Visa tai turėtų ženkliai prisidėti prie įmonės taupymo, tvarumo ir nepriklausomybės“, – tikina bendrovės vadovas.
A. Kurganovas neslepia, kad ateityje įmonėje gali atsirasti ir daugiau energiją taupančių sprendimų, todėl pašnekovas teigia neatmetantis galimybės, kad ilgainiui susidomės šilumos siurblių ar kitų įrenginių įsirengimu – įmonė nori taupyti savo kaštus, bet ir kartu užtikrinti, kad kepyklose vartojama energija būtų kuo žalesnė.
„Tikrai skatinu nebijoti diegti tokių sprendimų, nes visa tai gerina mūsų aplinką ir edukuoja žmones. Įmonėms yra ypač svarbu būti pavyzdžiu visuomenei. Kita vertus, svarbus ir finansinis aspektas – tokie sprendimai leidžia sutaupyti, kai tenka dirbti neapibrėžtais laikotarpiais. Saulės elektrinių skaičius didėja, o tai skatina žmones manyti, kad elektros kaina ilgainiui mažės, tačiau tai nebūtinai yra tiesa – kaina vis dar „šokinėja“, todėl saulės elektrinės pasirodo esančios itin pravarčios. Elektrifikacija yra mūsų ateitis, o buvimas energetiškai nepriklausomais mums, kaip šaliai, yra vienas iš didžiausių saugumo garantų“, – teigia pašnekovas.
Norinčiuosius pasinaudoti parama ragina suskubti
Savo ruožtu D. Gipiškienė primena, kad svarbiausios ir didžiausios Energetikos ministerijos priemonės verslui bei gyventojams planuojamos 2024 ir 2025 metais, tad vertėtų suskubti, sekti ministerijos tinklalapyje skelbiamą informaciją apie artėjančius kvietimus bei pasinaudoti esamomis ir būsimomis galimybėmis.
„Artimiausios dotacinės priemonės saulės elektrinių ir kaupimo įrenginių įsirengimu besidomintiems verslams, ūkininkams bei bendrijoms planuojamos jau šiais metais. Kvietimus skelbs Lietuvos energetikos agentūra. Saulės ir vėjo elektrinių įsirengimui ar įsigijimui iš nutolusio parko – per „Invegą“ planuojame teikti lengvatines paskolas verslui ir viešiesiems juridiniams asmenims. Šiai priemonei skirta beveik 550 mln. eurų“, – sako ji.
Per „Invegą“ planuojamos ir investicijos į elektros energijos iš atsinaujinančių išteklių gamybos įrenginius bendrijoms, siekiančioms mažinti energetinį nepriteklių.
„Taip pat šiais metais Centrinė projektų valdymo agentūra skelbs kvietimą verslui, siekiančiam didinti biometano dujų gamybos pajėgumus. O gyventojams planuojame tęsti jau pasiteisinusias ir labai populiarias priemones – saulės elektrinių įsirengimą namų ūkiuose, saulės arba vėjo pajėgumų įsigijimą iš nutolusio parko, individualių energijos kaupimo įrenginių įsirengimą, iškastinio kuro katilų keitimą ir neefektyvių, biomasę naudojančių katilų keitimą“, – dalijasi pašnekovė.
Per ateinančius dvejus metus Energetikos ministerija į elektros energijos gamybos iš atsinaujinančių išteklių skatinimą ketina investuoti daugiau kaip 920 mln. eurų.
