„Išsivadavimas iš imperinės, kad ir sovietinės, kultūros nebūtinai reiškia, kad čia pat bus sukurtas labiau profesionalus menas, tačiau tai yra vienintelė kultūros laisvė. Darnios raidos ir atsparumo sąlyga, po kurios gimsta kultūros įvairovė. Šiuo atveju – Ukrainos kultūros įvairovė“, – sako filosofas, Vytauto Didžiojo universiteto profesorius Gintautas Mažeikis.
Birželio 7 d. Vilniuje aukšto rango tarptautinių organizacijų ir valstybių atstovai tarsis dėl konkrečių veiksmų bei įsipareigojimų, skirtų Ukrainos kultūrai atkurti. Apie ją – pokalbis su prof. G. Mažeikiu.
Kultūra pripažįstama kaip darnaus vystymosi ašis. Vis dažniau atkreipiamas dėmesys į kultūros reikšmę užtikrinant visuomenės atsparumą. Esate minėjęs, kad kultūra veikia kaip savotiškas būdas persvarstyti Ukrainos istoriją, kurią agresorė Rusija bando ištrinti. Gal galėtumėte plačiau pakomentuoti, kodėl kultūra yra svarbus Ukrainos atkūrimo dėmuo?
Ukrainos tapatybė yra suvokiama iš postkolonializmo studijų (G. Spivak, H. Babha ir kiti) perspektyvos. Jos sako, kad nepaisant to, jog kolonijos (šiuo atveju – Ukrainos) asmenys buvo įtraukti į Rusijos imperijos kultūrą ar net vadovavimą, nuo to kultūrinė kolonializmo priespauda tik sustiprėjo, nes buvo išstumti kiti tautiniai, neimperiniai kultūriniai naratyvai. Rusijos imperija ir SSRS kūrė savo darnios raidos modelį, kuris visiškai ignoravo nepriklausomos Ukrainos darnios raidos galimybę ir juo labiau draudė atsparumą priešinantis imperiniam įtikinėjimui. Ukraina buvo formuojama kaip Rusijos valstiečių pakraštys, kaip žemės ūkio ir karių rekrutavimo laukas, bet ne kaip autentiškos kultūros atvejis. Jei tik kas buvo kuriama neimperiško – imperija blokavo. SSRS laikais ši tendencija nepasikeitė: visa, kas buvo nesovietiška ar netęsė imperijos tradicijų (Puškino, Lomonosovo), buvo išstumiama. Todėl rašytojas M. Bulgakovas galėjo būti pripažintas, o čia pat kūręs kompozitorius O. Košicas – ne, jis buvo sovietų priešas. Išsivadavimas iš imperinės, kad ir sovietinės, kultūros nebūtinai reiškia, kad čia pat bus sukurtas labiau profesionalus menas, tačiau tai yra vienintelė kultūros laisvė. Darnios raidos ir atsparumo sąlyga, po kurios gimsta kultūros įvairovė. Šiuo atveju – Ukrainos kultūros įvairovė.
Kokios, Jūsų nuomone, Ukrainos kultūros sritys patyrė skaudžiausius karo padarinius? Kurioms reikia skubiausios pagalbos ir dėmesio?
Muziejai, teatrai, bibliotekos. Mariupolio teatras subombarduotas, bibliotekose ukrainietiški leidiniai išmesti ir deginami, muziejai išgrobstyti (pvz., Chersono muziejus). Išgrobstytas paveldas vežamas ne tik į Rusiją, bet jį bandoma parduoti Vakaruose, todėl būtina tokius atvejus atsekti. Prie to gali prisidėti ir Lietuvos teisėsauga. Iš Ukrainos pasitraukę asmenys siekia mokytis ukrainiečių kalba, studijuoti kultūros paveldą ir melstis ukrainiečių kalba cerkvėse, kur nėra Rusijos popų. Lietuvoje ukrainiečiai jaučia Maskvos cerkvės priespaudą, nes Lietuvos stačiatikių bažnyčia neturi autokefalinės autonomijos (skirtingai nei Ukrainos, Lenkijos, Estijos).
Kuo apskritai svarbus Ukrainos kultūros pristatymas Vakarų visuomenėms? Kuo Ukrainos kultūra joms galėtų būti įdomi?
Ukrainiečių kultūra turi nepaprastai daug laisvės, save organizuojančios anarchijos (kazokiškos) ir svajonės; ji yra horizontali ir neužkrėsta hierarchijų. Lietuvai ir Europai reikia mokytis populiaraus meno ne tik iš Švedijos, bet ir iš Ukrainos, ką įrodo itin sėkmingi pasirodymai „Eurovizijoje“. Labai aukšta muzikinė kultūra, atitinkamai opera, modernus teatras ir jo istorija, dramatiška ir pribloškianti šiuolaikinė (karo) poezija bei proza.
Laukiamas tarptautinės konferencijos rezultatas – priimti dokumentai su konkrečiais šalių įsipareigojimais Ukrainos kultūrai atkurti. Kaip manote, kas dar, be finansinės paramos, yra svarbu?
Teisinė paveldo, taip pat muziejinių vertybių apsauga ir ukrainiečių kalbos įgalinimas mokyklose bei sąlygų melstis ukrainiečių kalba sudarymas.
Birželio 7 d. Vilniaus rotušėje vyks tarptautinė konferencija „Ukrainos kultūros sektoriaus atkūrimo link“ (angl. Towards the recovery of the culture sector of Ukraine). Konferenciją rengia Lietuva, bendradarbiaudama su Ukraina ir Jungtinių Tautų švietimo, mokslo ir kultūros organizacija (UNESCO).
Konferencijoje bus pristatyta Rusijos karo Ukrainoje padaryta žala kultūros sektoriui, išryškinti svarbiausi poreikiai bei konkretūs bendri valstybių ir organizacijų veiksmai ir įsipareigojimai, skirti Ukrainos kultūrai atkurti.
Nuotrauka iš asmeninio prof. G. Mažeikio archyvo
