Ugniagesiai gelbėtojai ne tik gesina gaisrus, jiems dažnai tenka talkinti policijos pareigūnams, ypač eismo įvykių metu. Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento duomenimis, vien šiemet jie 1229 kartus skubėjo padėti žmonėms autoavarijose, kur, naudodami specialią gelbėjimo įrangą, iš sudaužytų automobilių išlaisvino 92 nukentėjusius asmenis ir ištraukė 23 žuvusiuosius. Pernai ugniagesiai 1622 kartus gelbėjo žmones autoavarijose. Jų metu iš sumaitotų automobilių jie išlaisvino 174 nukentėjusius asmenis ir ištraukė 59 žuvusiuosius.
Per 5 metus ugniagesiams per 8 tūkst. kartų teko skubėti į eismo įvykius. Jų metu jie išlaisvino 856 nukentėjusius ir ištraukė 277 žuvusius žmones. Itin daug tokių darbų ugniagesiams gelbėtojams tenka atlikti vasarą. O dažniausiai gyventojai eismo nelaimėse žūsta Vilniaus ir Kauno apskrityse.
Įvykus autoavarijai, į įvykio vietą paprastai suvažiuoja visos specialiosios tarnybos – ugniagesiai gelbėtojai, greitosios pagalbos medikai ir policija. Pasak Vilniaus priešgaisrinės gelbėjimo valdybos 2-osios komandos pamainos vado Jono Barsulio, ugniagesiai gelbėtojai dažniausiai į autoavarijas kviečiami, kai iš sumaitoto automobilio reikia išlaisvinti prispaustus nukentėjusius žmones: „Net jeigu nukentėjusiųjų ir nėra, atvykę išjungiame automobilio akumuliatorių, kad dėl trumpojo jungimo nekiltų gaisras, partempiame nuo kelio nuvažiavusį automobilį, kad jį galėtų išvežti techninės pagalbos automobilis, sušluojame ant kelio pabyrėjusias duženas, sutvarkome kelio dangą.“
Pasak J. Barsulio, dažniausiai eismo įvykių metu automobilyje būna sužeisti ar negalintys išlipti žmonės: „Mums atvykus, paprastai atskuba ir greitosios pagalbos medikai. Neretai iškart patekti prie nukentėjusiojo ir suteikti pagalbą jie neturi galimybių. Pirmiausia ugniagesiams tenka nustatyti automobiliu vykusių žmonių būklę, išlaisvinti juos, iškelti ir perduoti medikams. Tokiose situacijose bendradarbiauja visos tarnybos – ir ugniagesiai, ir medikai, ir policija“, – sako jis.
J. Barsulis tvirtina, jog daugiausia nedidelių avarijų, į kurias kviečiami ugniagesiai gelbėtojai, įvyksta užmiestyje: „Dažniausia nelaimių keliuose priežastis – nedėmesingumas. Dabar žmonės turi daug visokių įrenginių, kurie blaško dėmesį vairavimo metu, pirmiausia, žinoma, mobilieji telefonai. Taip pat saugaus atstumo ir saugaus greičio nesilaikymas, savo gebėjimų pervertinimas ir kelių būklės neįvertinimas, ypač pasikeitus sezonams, kai keliai tampa šlapi ir slidūs“.
Pamainos vadas tvirtina, jog kiekvienas žmogus turėtų saugoti save pats: „Svarbu būti dėmesingam, jeigu vairuoji – užsiimti tik vairavimu. Ir prieš sėdant prie vairo prisiminti: penkios kelyje sutaupytos minutės gali kainuoti gyvenimą.“
Pasak J. Barsulio, ne greitis yra didžiausia bėda, o nepakankama vairavimo kultūra. „Kasmet tobulėja automobiliai, mes pasikliaujame įranga, tačiau net ir nauja įranga gali pavesti. Tad labiausiai reikėtų pasikliauti savimi – nebūti karštakošiu kelyje, nepykti ant kitų vairuotojų, praleisti juos. Juk visi skubame. Neretai vairuotojai nesiteikia praleisti net ir gaisrinio automobilio arba mums sustojus siauroje senamiesčio gatvelėje, kurioje mes neturime kur pasitraukti, rodo savo nepasitenkinimą ir nekantrumą. Beje, neretai, įvykus avarijai, žmonės sustoja ne pagelbėti, bet nufotografuoti ar nufilmuoti eismo įvykį“, – sako jis.
Pamainos vadas tvirtina, jog darbe prisižiūrėję skaudžių nelaimių ugniagesiai gelbėtojai vairuoja saugiai. „Manau, kad skubėjimas yra pamokęs ne vieną vairuotoją. Tad labai prašome visų vairuoti saugiai“, – perduoda ugniagesių gelbėtojų žinutę vairuotojams pamainos vadas.
