Tvarią kultūros ir švietimo sąveiką per valstybės finansuojamą kultūrinės edukacijos programą „Kultūros pasas“ skatinęs projektas ir jo sėkmingai įgyvendintos veiklos nuo šiol taps tęstiniais darbais.
„Nuo 2022 m. vykdytas projektas sukūrė tvirtą pagrindą tolesniam kultūros ir švietimo bendradarbiavimui ir taip užtikrino, kad kultūrinė edukacija taptų neatsiejama mokinių ugdymo dalimi. Projektu siekta sukurti kultūrinės edukacijos sistemą, skirtą kūrybingai asmenybei ugdyti, prisidedančią prie bendrųjų kompetencijų plėtotės visuomenėje, apimančią neformalųjį vaikų, jaunimo ir suaugusiųjų švietimą bei užtikrinančią kryptingą kultūrinių kompetencijų stiprinimą ir kokybiškų kultūros paslaugų prieinamumą ir plėtrą“, – sako kultūros viceministras Albinas Vilčinskas.
Projektas sudarė galimybes platesniam ir kokybiškesniam kultūros paslaugų prieinamumui. „Kultūros paso“ programa buvo integruota į naujai sukurtą Kultūrinės edukacijos informacinę sistemą (KEIS). Joje siūloma daugiau nei 3600 paslaugų, užregistruota 1400 paslaugų teikėjų, nuo 2023 m. surengta 36 tūkst. edukacijų, kuriuose užfiksuota 925 tūkst. dalyvavimų. Inovatyvi, blokų grandinės (angl. blockchain) principu veikianti naujoji „Kultūros paso“ sistema sulaukė „Skaitmeninio knygnešio“ apdovanojimo – už Lietuvai reikalingą IT sprendimą mokymosi ir švietimo srityje.
„Kultūros pasas“ išplėstas ir už Lietuvos ribų – paslaugomis naudojosi 6 užsienio lietuvių mokyklų mokiniai, surengta 50 edukacijų, kuriose dalyvavo 1040 mokinių. KEIS parengta ir pritaikyta įtraukti priešmokyklinio amžiaus vaikus – jiems sukurta 170 edukacinių paslaugų.
Kokybiškos kultūrinės edukacijos paslaugos buvo integruotos į neformalųjį suaugusiųjų švietimą – šiuo metu akredituotos 3 kultūros įstaigų mokymo programos. Kultūros įstaigų įtraukimas į neformaliojo suaugusiųjų švietimo sistemą užtikrina kokybišką kultūrinės edukacijos turinį, o įstaigų parengtos ir įdiegtos programos stiprina, ugdo visuomenės kultūrines kompetencijas.
Nuo pat projekto pradžios vykdyta nuosekli teikiamų paslaugų stebėsena, kad visos KEIS patvirtintos paslaugos užtikrintų, jog veiklose būtų stiprinama kultūrinė ar bent viena iš bendrųjų kompetencijų.
KEIS taip pat nuolat atliekama grįžtamojo ryšio stebėsena. 90 proc. įvertintų kultūrinės edukacijos paslaugų kokybę jų gavėjai vertina gerai, labai gerai ir puikiai (8–10 balais).
Taip pat išplėsta „Kultūros paso“ ekspertų komisija – vietoje buvusių 10 ekspertų šiuo metu paraiškas vertina 30 ekspertų, o tai užtikrina tikslesnį paraiškų vertinimą, kokybiškų paslaugų pasiūlą.
Projekto metu sėkmingai įgyvendintas veiklas planuojama tęsti ir taip skatinti kultūros įstaigų bei kultūrinės edukacijos tobulėjimą. Planuojama didinti KEIS efektyvumą, plėtrą ir informacijos apie sistemą sklaidą. Taip pat bus rengiami mokymai ir seminarai „Kultūros paso“ paslaugų teikėjams, tolesnė kultūrinės edukacijos paslaugų kokybės stebėsena ir tyrimai. Numatytas ir didesnis kultūros įstaigų aktualizavimas ir įtraukimas į neformaliojo suaugusiųjų švietimo procesus.
Vykdant projektą, Lietuvos nacionalinėje Martyno Mažvydo bibliotekoje buvo įkurtas Kompetencijų ugdymo ir edukacijos centras.
Asociacijos „Kūrybinės jungtys“ nuotrauka
