2024-02-19
Vasario 13–14 d. Vilniuje vyko Energetikos ministerijos, JAV energetikos departamento ir JAV Ramiojo vandenyno šiaurės vakarų nacionalinės laboratorijos organizuotos dirbtuvės kovos su nepilotuojamais orlaiviais tema. Dirbtuvėse dalyvavę Bulgarijos, Estijos, Kroatijos, Latvijos, Lenkijos, Lietuvos ir Ukrainos už energetiką atsakingų ministerijų, elektros perdavimo sistemos operatorių bei kitų organizacijų ir įstaigų atstovai dalijosi turima patirtimi, ieškojo sprendimų, kaip stiprinti esamos ir būsimos infrastruktūros apsaugą.
Šis susitikimas – viena iš Transatlantinio energetikos ir klimato bendradarbiavimo partnerystės (The Partnership for Transatlantic Energy and Climate Cooperation, P-TECC) kritinės infrastruktūros darbo grupėje kilusių iniciatyvų, kurių tikslas – stiprinti kritinės infrastruktūros atsparumą įvairaus tipo grėsmėms.
Dirbtuvių metu pagrindinis dėmesys skirtas nepilotuojamų orlaivių energetikos sistemoms keliamoms grėsmėms. Vieningai sutarta, kad nepilotuojamų orlaivių pavojus neapsiriboja vienos valstybės sienomis, tad būtina dalytis informacija ir sukaupta patirtimi, ieškoti bendrų kompleksinių sprendimų, siekiant užtikrinti viso regiono kritinės energetikos infrastruktūros apsaugą. Dirbtuvių dalyviai ypač domėjosi į renginį atvykusių svečių iš Ukrainos patirtimi. Jie dalijosi karo metu įgytomis kovos su koviniais nepilotuojamais orlaiviais žiniomis, pristatė galimas prevencijos, rizikos minimizavimo priemones, pasakojo, kuo skiriasi kovinių ir nekovinių bepiločių orlaivių keliamos grėsmės kritinei energetikos infrastruktūrai.
Dirbtuves vedę JAV Ramiojo vandenyno šiaurės vakarų nacionalinės laboratorijos atstovai aptarė skirtingas kovos su nepilotuojamais orlaiviais metodikas ir būdus. Nutarta, kad vieno sprendimo, padėsiančio apsisaugoti nuo nepilotuojamų orlaivių keliamų grėsmių nėra, tad reikia remtis skirtingų metodų visuma. Aptarti iki šiol nutikę didelio masto incidentai, kuriuos sukėlė nepilotuojami orlaiviai, šalių atstovai pasakojo, su kokiomis problemomis iki šiol teko susidurti, kokiose srityse padaryta didžiausia pažanga ir ko vis dar trūksta. Dirbtuvėse išsakyta mintis, kad svarbu ne tik infrastruktūros apsauga, bet ir tai, kad grėsmę keliantys veikėjai po savo veiksmų sulauktų realių sankcijų.
Dirbtuvių metu sukauptos žinios realizuotos vykdytomis praktinėmis užduotimis. Siekta rasti tinkamiausias valstybines ir regioninio masto strategijas, kurios galėtų užtikrinti energetikos sistemų stabilų veikimą bei kritinės infrastruktūros atsparumą nepilotuojamų orlaivių keliamoms grėsmėms. Dalyviai sutarė ir toliau keistis turimomis žiniomis bei bendromis jėgomis stiprinti P-TECC šalių energetikos sistemų kritinės infrastruktūros atsparumą.
