Vasario 29 d. nuotoliniu būdu buvo surengtas Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento susitikimas su Lietuvos savivaldybių merais, savivaldybių atstovais, savivaldybių priešgaisrinių tarnybų vadovais ir priešgaisrinių gelbėjimo valdybų viršininkais. Jo metu buvo aptartos vykdomos gaisrų prevencijos programos ir bendradarbiavimo tobulinimo galimybės siekiant mažinti žuvusiųjų gaisruose skaičių.
Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento duomenimis, šiemet per du mėnesius Lietuvoje kilo per 1200 gaisrų, kuriuose žuvo 26 šalies gyventojai.
Pasak Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento direktoriaus Sauliaus Greičiaus, šie metai dar tik prasidėjo, o žūčių gaisruose skaičius jau kelia nerimą: „Tad šio susitikimo tikslas – pasitarti ir kartu paieškoti sprendimų, ką būtų galima padaryti, kad situacija keistųsi. Prieš kurį laiką Vidaus reikalų ministerija patvirtino Gaisrų prevencijos veiksmų planą, jo rengimo tvarką ir institucijas, kurios buvo kviečiamos dalyvauti, tarp jų ir savivaldybes. Pernai į savivaldybių parengtus sąrašus buvo įtraukta apie 8 tūkst. vienišų asmenų ir asmenų, kuriems būtina priežiūra. Juos lankė departamento pareigūnai, savivaldybių priešgaisrinių tarnybų darbuotojai ir socialiniai darbuotojai. Jų būstuose buvo sumontuoti ir autonominiai dūmų detektoriai. Iš visų šių aplankytų žmonių gaisre žuvo vienas žmogus. Tad galime tvirtinti, kad ši veikla buvo pakankamai efektyvi.“
Tačiau, direktoriaus teigimu, kelia nerimą tendencija, kad gaisruose žūsta žmonės, kurie tarsi neegzistuoja, tai yra tie, kurie nepatenka į savivaldybių sąrašus. „Jie gyvena kemperiuose, ūkiniuose pastatuose ir žūsta gaisruose. Todėl reikėtų pagalvoti, kaip tokius žmones pasiekti“, – sakė S. Greičius.
Departamento Valstybinės priešgaisrinės priežiūros valdybos Valstybinės priešgaisrinės priežiūros organizavimo skyriaus viršininkas Aurimas Gudžiauskas susitikimo metu apžvelgė gaisrų ir žuvusiųjų juose statistiką, Gaisrų prevencijos veiksmų plano praėjusių metų įgyvendinimo rezultatus ir kryptis šiems metams.
„Pernai buvo rekordiškai žemas gaisrų skaičius, tačiau juose žuvo 100 žmonių, – sakė A. Gudžiauskas. – Žūčių didėjimo tendencija išlieka ir šiemet. Kaime žuvusiųjų skaičius šiemet 4 kartus didesnis negu mieste. Dažniausios gaisrų, kuriuose žuvo žmonės, priežastys – neatsargus rūkymas, neatsargus žmogaus elgesys su ugnimi, krosnių, židinių bei dūmtraukių įrengimo ir eksploatavimo reikalavimų pažeidimai, elektros instaliacijos ir įrenginių gedimai.“
Pasak A. Gudžiausko, žuvusiųjų skaičius išaugo dėl pačių gyventojų neatsargaus ir neatsakingo elgesio: „Tai neretai lemia jų gyvenimo būdas. Iš visų žuvusiųjų gaisruose net 86 proc. turėjo žalingų įpročių. Sudarytame žuvusiojo gaisre portrete matyti, kad dažniausiai tai 50-80 metų vyras, kaimo gyventojas, gyvenantis individualiame gyvenamajame name, kuriame nėra autonominio dūmų detektoriaus, turintis žalingų įpročių, gaunantis mažesnes nei vidutines pajamas arba socialiai išlaikomas, žemos saugos kultūros. Be to, daugumoje būstų, kuriuose žuvo žmonės, nebuvo įrengti autonominiai dūmų detektoriai. Iš visų žuvusiųjų gaisruose tik vieno asmens būste buvo dūmų detektorius.“
A, Gudžiauskas teigė, jog pernai pagal savivaldybių sudarytus sąrašus buvo aplankyta 7830 būstų, įrengta 4215 autonominių dūmų detektorių, 34 savivaldybės skyrė tikslinę paramą gyventojų būstų gaisrinei saugai pagerinti, organizavo krosnių, dūmtraukių ir elektros instaliacijos remontą.
Pasak pareigūno, šiemet numatoma stiprinti gaisrų prevenciją daugiabučiuose, plėsti lankomų asmenų sąrašus, ypač gyvenančių vagonėliuose, lauko virtuvėse, negyvenamuose statiniuose, rengti ir įgyvendinti projektą dėl netvarkingų dūmtraukių ir elektros instaliacijos socialiai remtinų asmenų būstuose, skatinti gyventojus įsirengti autonominius dūmų detektorius.
Diskusijose pareigūnai akcentavo, jog norint spręsti problemą iš esmės, reikalinga efektyvi valstybės institucijų ir vietos savivaldos partnerystė gaisrų prevencijos srityje, įtraukiant vietos bendruomenę, didinant gyventojų atsakomybę už savo ir aplinkinių saugumą, teikiant praktinę pagalbą rizikos grupėse esantiems asmenims, skleidžiant gaisrinės saugos žinias, ugdant šalies gyventojų saugaus elgesio įpročius ir tobulinti gaisrų prevencijos organizavimą.
