Ugniagesybos sportas reikalauja didelės ištvermės ir stiprybės. Praėjusią savaitę Šiauliuose vykusiose Stipriausiojo ugniagesio gelbėtojo varžybose Mažeikių objektinės priešgaisrinės gelbėjimo valdybos 1-osios komandos vyresnysis ugniagesys gelbėtojas Rokas Lindenis tapo individualiosios rungties nugalėtoju. Be to, kartu su Andriumi Ašmontu iš Šiaulių priešgaisrinės gelbėjimo valdybos tandemų rungtyje užėmė trečiąją vietą. Jis buvo ir šiauliečių komandos vienas narių, komandinės estafetės rungtyje iškovojusios pirmąją vietą.
Pasak R. Lindenio, ne vienas susidūręs su sunkumais ugniagesybos sporte, išsigąsta ir pasitraukia. Jis – ne iš tų, kurie pasiduoda. Šiuo sportu Rokas užsiima beveik tiek pat laiko, kiek dirba ugniagesiu gelbėtoju – šešerius metus. Sportuodamas jis yra išbandęs kultūrizmą, galiūnų sportą, su ugniagesybos sportu Rokas susipažino pradėjęs mokytis Ugniagesių gelbėtojų mokykloje.
Iš pradžių stebėjęs varžybas kaip žiūrovas, vėliau nusprendė ir pats išmėginti jėgas. Dalyvaudamas individualaus bėgimo rungtyje, įsitikino, kad lengva nebus. „Tada net buvo minčių, kam čia reikia to sporto, nes iš tikrųjų labai jau sunku“, – neslepia stipriausias Lietuvos ugniagesys gelbėtojas. Vis dėlto dalyvavimas keliose varžybose ir buvo tas kabliukas, kuris užkabino ir iki šiol nepaleidžia.
Ugniagesybos sportas daug kuo panašus į sudėtingų gaisrų gesinimą ir gelbėjimo operacijas, kai turi atiduoti visas jėgas ir nugalėdamas save, įveikti visus sunkumus.
„Tai – ne kiekvienam. Reikia daug darbo ir užsispyrimo. Šis sportas yra tarsi psichologinis žaidimas su savimi, žmogaus galimybių išbandymas. Nes tikrai kartais yra taip sunku, kad atrodo, galėtum mesti ir nebaigti rungties, bet vis tiek eini iki galo, sieki rezultato. Kiekviena treniruotė – išbandymas. Tai vargina, gal todėl yra įdomu, nes šiame sporte ne kiekvienas gali prisiversti įveikti save ir padaryti tai, kas reikia“, – sako R. Lindenis.
Kas jį motyvuoja? „Man šis sportas patinka. Išsikeli tikslus, jų sieki, dalyvauji čempionatuose, kovoji dėl geresnių ir dar geresnių rezultatų, ilgainiui pradeda vis labiau sektis. Tai užkabina ir nepaleidžia“, – tvirtina stipriausias Lietuvos ugniagesys gelbėtojas.
Ne paslaptis, kad kol kas šis sportas nėra tarp Lietuvoje populiarių sporto šakų. Jis reikalauja itin daug jėgų, energijos, psichologinio pasirengimo, bet R. Lindenis nesigaili, kad jėgas skiria šiam sportui: „Mes visi, kurie dalyvaujame, stengiamės jį populiarinti, įtraukti kitus. Norėtųsi, kad jis išpopuliarėtų, kad žmonės kuo daugiau apie jį sužinotų.“
Jam labai svarbu siekti užsibrėžtų tikslų. Prisipažįsta, kad šiose varžybose jo pagrindinis tikslas buvo patekti į rinktinę, kad toliau galėtų pasirodyti Europoje, pasaulyje, bet giliai kirbėjo ir mintis: o gal jis bus pirmasis?
„Šios varžybos išpildė mano lūkesčius. Džiaugiuosi. Bet jeigu būtų nutikę taip, kad kitas būtų tapęs nugalėtoju, o aš ne – džiaugčiausi ir jo sėkme“, – teigia jis, gerai žinodamas sėkmės kainą.
Vienos varžybos baigėsi, bet jau laukia kitos. Šiuo metu jis jau gyvena varžybomis, kuriose dalyvaus šį savaitgalį Lenkijoje – tai bus vienas iš rugsėjį vyksiančio Europos stipriausio ugniagesio čempionato etapų.
