Šiandien Seimui pateikta svarstyti atnaujinta Nacionalinė energetinės nepriklausomybės strategija (NENS) – svarbiausias dokumentas, nubrėšiantis energetikos sektoriaus plėtros kryptis iki 2050-ųjų.
„Jau artimiausiais metais atstatysime po Ignalinos atominės uždarymo prarastus pajėgumus ir elektra vėl apsirūpinsime patys. Taip pat esame visiškai atsisakę energetinių išteklių iš rusijos importo, užsitikrinę energetikos sistemos saugumą ir stabilumą, kitų metų pradžioje atsikratysime paskutinės sovietinės grandinės ir tapsime kontinentinės Europos elektros sistemos dalimi. Todėl šiandien, kai ankstesni energetinės nepriklausomybės tikslai jau įgyvendinti beveik 100 proc., reikalinga atnaujinta ilgalaikė energetikos strategija“, – sako energetikos ministras Dainius Kreivys.
NENS parengtas siekiant įgyvendinti esminius pokyčius energetikos sektoriuje – užtikrinti, kad Lietuvoje būtų pagaminama tiek energijos, kiek jos suvartojama, ir kad energetikos sektorius taptų visiškai klimatui neutralus iki 2050 m.
Lietuvos ir Europos Sąjungos tikslai ir įsipareigojimai pereiti prie klimatui neutralios ekonomikos tapo dar ambicingesni, todėl, siekiant klimatui neutralios ekonomikos iki 2050 m., Lietuvos energetikos sektorius turės iš esmės pasikeisti. Vienas iš pagrindinių pokyčių – naudojamo iškastinio kuro pakeitimas klimatui neutraliais energijos ištekliais, todėl keisis ir visa energetikos grandinė nuo gamybos iki perdavimo ir vartojimo. Prognozuojama, kad iki 2050 m. ryškiausia tendencija energetikos srityje bus energetikos sektoriaus elektrifikacija ir elektros energijos paklausos augimas.
Europos ekonomikai ir pramonei persiorientuojant į klimatui neutralią veiklą, Lietuvos energetikos sektoriuje 2050 m. galėtų būti sukurta 140 000 naujų darbo vietų, o nauda Lietuvos ekonomikai siektų apie 6,3 mlrd. eurų. „Svarbiausia – tai leis užtikrinti patrauklias elektros energijos kainas žmonėms ir verslams“, – sako D. Kreivys.
Numatoma, kad 2050 m. Lietuvoje per metus bus pagaminama 74 TWh elektros energijos, kurios pagrindiniai šaltiniai bus sausumos vėjo, jūrinio vėjo ir saulės šviesos energijos elektrinės. Taip pat didelis dėmesys skiriamas išvestinių vandenilio produktų – žaliųjų sintetinių degalų, metanolio, amoniako, sintetinio metano ir kitų – gamybai. Skaičiuojama, kad Lietuvoje reikės 4 GW galios elektros energijos kaupimo įrenginių (baterijų) parkų, o vandenilio elektrolizės pajėgumai turės siekti 8,5 GW.
Siekiant įvertinti planuojamų pokyčių įtaką Lietuvos ekonomikai ir energetikos sistemai, 2022–2023 m. buvo atlikta ne viena išsami energetikos sektoriaus studija, taip pat tęsiamas visos energetikos sistemos modeliavimas. Remiantis Lietuvos ir tarptautinių ekspertų išvadomis, išvystyti galimi ilgalaikių pokyčių scenarijai.
Įgyvendinti pokyčiai suteiks galimybę paspartinti ekonomikos vystymąsi ir perėjimą prie naujos energetikos sistemos bei prisidės prie visuomenės gerovės augimo ir užtikrins nacionalinio saugumo interesus.
Nacionalinė energetinės nepriklausomybės strategija buvo patvirtinta 2012 m., naujoji jos redakcija – 2018 m.
Su parengtu NENS galima susipažinti šioje nuorodoje.
