- Lietuva suteiktą EIB paskolą naudos nacionalinio įnašo į ES finansuojamus prioritetinius projektus finansavimui.
- Ši 300 mln. eurų suma yra pirmasis mokėjimas pagal bendro finansavimo susitarimą, palengvinsiantis 7,7 mlrd. eurų vertės projektų, kuriais siekiama remti konkurencingumą, darbo vietų kūrimą ir inovacijas, įgyvendinimą.
- Lietuva galės pasinaudoti EIB suteiktomis patraukliomis skolinimo sąlygomis didėjančių palūkanų normų ir griežtėjančių finansavimo sąlygų laikotarpiu.
Lietuvos Respublika ir Europos investicijų bankas (EIB) pasirašė 300 mln. eurų vertės finansavimo susitarimą, kuriuo remiamos investicijos į ilgalaikį konkurencingumą, darbo vietų kūrimą ir žaliąją bei skaitmeninę pertvarką 2021–2027 m. finansinėje perspektyvoje. Šis kreditas yra pirmasis 1 mlrd. eurų EIB įsipareigojimo remti investicijas į visus Lietuvos regionus mokėjimas. Juo taip pat bus remiama Teisinga pertvarka trijose daug anglies dioksido išskiriančiose teritorijose, kurias labiausiai paveikė perėjimas prie neutralaus poveikio klimatui ekonomikos.
„Susitarimas su EIB yra dar vienas mūsų veiksmingo bendradarbiavimo pavyzdys, kuris suteiks Lietuvai postūmį ES finansuojamų projektų įgyvendinimui bei ambicingų tikslų, užsibrėžtų tokiose srityse kaip žalioji ir skaitmeninė pertvarka, siekimui. EIB teikia ilgalaikes paskolas palankiomis sąlygomis, kurios leidžia padidinti bendro finansavimo projektų efektyvumą nacionalinių viešųjų finansų prasme”, – sakė finansų ministrė Gintarė Skaistė.
„Užtikrinti stabilų finansavimo šaltinį Lietuvos Respublikai yra ypač svarbu esant nepastovioms rinkos sąlygoms ir didelei infliacijai, – sakė EIB pirmininko pavaduotojas Thomas Östros. – ES bankas džiaugiasi galėdamas pasirašyti šį svarbų paskolos susitarimą, kad paremtų nacionalines viešųjų investicijų programas, skatintų konkurencingumą ir paspartintų žaliąją ir skaitmeninę pertvarką.“
Sutarta struktūrinės programos paskola (SPP) – tai specialiai Europos struktūrinių ir investicijų fondų remiamiems bendrai finansuojamiems projektams skirtas produktas. Bendra planuojamų investicijų suma siekia 7,7 mlrd. eurų, iš kurių apie 6 mlrd. eurų finansuojami iš ES struktūrinių fondų, o likusi suma teikiama kaip nacionalinis bendras finansavimas, kuris taip pat apima EIB paskolą.
Tai bus trečioji EIB struktūrinės programos paskola Lietuvos Respublikai. Ankstesniais finansavimo laikotarpiais šis ES bankas ir Lietuva buvo sudariusios du panašius susitarimus – 1,1 mlrd. eurų ir 1,3 mlrd. eurų sumoms.
Informacija apie EIB
EIB yra Europos Sąjungos ilgalaikio skolinimo institucija, priklausanti ES valstybėms narėms. EIB grupė priėmė Klimato banko veiksmų planas (angl. Climate Bank Roadmap), kad įgyvendintų savo ambicingą darbotvarkę, pagal kurią dešimtmečiais iki 2030 m. būtų remiamos 1 trln. eurų investicijos į kovą su klimato kaita ir aplinkos tvarumą, o iki 2025 m. daugiau kaip pusė EIB finansavimo būtų skirta kovai su klimato kaita ir aplinkos tvarumui. Pagal veiksmų planą visos naujos EIB grupės operacijos nuo 2021 m. pradžios buvo suderintos su Paryžiaus susitarimo tikslais ir principais.
Bendras EIB finansavimas Lietuvoje nuo 1994 m. siekia 4,6 mlrd. eurų. 2020 m. Vilniuje atidarius pirmąjį EIB grupės biurą Baltijos šalims, bankas gerokai išplėtė savo veiklą remdamas inovacijas, sveikatos priežiūrą, infrastruktūrą ir mažąsias bei vidutines įmones. 2022 m. beveik 303 mln. eurų EIB grupės finansavimo skirta Lietuvos projektams, daugiausia jūrų infrastruktūrai, mažoms įmonėms ir inovacijoms. Klaipėdos uostas gavo EIB paskolą infrastruktūrai atnaujinti, o „Teltonika IoT Group“ – mokslinių tyrimų, plėtros ir inovacijų veiklai paspartinti. Kalbant apie EIF, „Mano Bankas“ ir „Orion Leasing“ remia mažąsias ir vidutines įmones Lietuvoje mikropaskolomis ir išperkamąja nuoma, iš dalies prisidedančiomis prie kovos su klimato kaita. EIF taip pat investavo 25 mln. eurų į visos Europos klimato technologijų rizikos kapitalo fondą „Contrarian Ventures“.
