Pernai neįvyko beveik pusė konkursų į valstybės tarnybą, nes nebuvo nė vieno pretendento, pretendentai neatitiko keliamų reikalavimų ar prateikę prašymą dalyvauti konkurse į jį tiesiog neatvyko. Centralizuotą atranką į valstybės tarnybą organizuojanti Viešojo valdymo agentūra pripažįsta, kad situacija sudėtinga. Visgi ją galima keisti daugiau dėmesio skiriant pretendentų pritraukimui.
Daugėja konkursų, kurie nesulaukia nė vieno pretendento
2022 m. Viešojo valdymo agentūra suorganizavo 4606 konkursus į valstybės tarnybą. Tai net 19 proc. daugiau nei 2021 m. Organizuojamų konkursų skaičius auga kiekvienais metais ir viena svarbiausių priežasčių – neįvykstantys konkursai. Pernai sėkmingai, t. y., laimėtojo atrinkimu, pasibaigė tik 50,3 proc. konkursų į valstybės tarnybą. Neįvykę konkursai organizuojami iš naujo – kartais po kelis ar net keliolika kartų, o kai kurių pareigybių nepavyksta „užpildyti“ metus ir ilgiau.
Nors 2022 m. gauta tik 4 proc. mažiau prašymų dalyvauti konkursuose nei 2021 m., neramina išaugęs konkursų, kuriuose nesulaukta nė vieno prašymo, skaičius. Tokių buvo net 32,5 proc. iš visų neįvykusių konkursų. 2021-aisiais tokie atvejai sudarė 24,8 proc. neįvykusių konkursų.
Kitos neįvykimo priežastys: nė vienas pretendentas neatitiko reikalavimų – 30,4 proc.; nė vienas iš reikalavimus atitinkančių pretendentų neatvyko į vertinimą komisijoje – 20,5 proc.; nė vienas pretendentas nesurinko minimalaus balo – 16,6 proc.
Pasak Artūro Paleko, Viešojo valdymo agentūros direktoriaus, nepakankamas konkursų efektyvumas rodo ne vieną problemą: tiek bendras dabartinės darbo rinkos tendencijas, tiek nepakankamą valstybės tarnybos patrauklumą bei konkurencingumą, tiek būtinybę daugiau dėmesio skirti pretendentų pritraukimui į valstybės tarnybą bei jos, kaip darbdavio, įvaizdžio stiprinimui.
„Daug vilčių dedu į Vidaus reikalų ministerijos parengtą naują Valstybės tarnybos įstatymo projektą, kuris, mano manymu, prisidėtų prie valstybės tarnybos patrauklumo didinimo. Viešojo valdymo agentūra netrukus pradės konsultuoti įstaigas dėl darbo užmokesčio sistemų diegimo – tai irgi turėtų pagelbėti pritraukti ir išlaikyti talentingiausius valstybės tarnautojus“, – sako Viešojo valdymo agentūros vadovas.
Pasyviai laukti pretendentų konkursuose – ne išeitis
Viešojo valdymo agentūros specialistai pastebi, kad nemažai įstaigų skelbdamos konkursą apsiriboja skelbimo įkėlimu į Valstybės tarnybos portalą ir žinute socialiniuose tinkluose. Konkursui neįvykus ta pati strategija kartojama iš naujo. Kartais net keliolika kartų, kol pagaliau pavyksta sulaukti tinkamo pretendento.
Pastaruosius porą metų Viešojo valdymo agentūros specialistai aktyviai susitikinėja su konkursus skelbiančiomis įstaigomis pritraukimo į valstybės tarnybą klausimais. Ypatingas dėmesys skiriamas įstaigų vadovų konkursams.
„Vienu metu turėjome gana grėsmingą situaciją, kai neįvyko apie 40 proc. įstaigų vadovų konkursų. Supratome, kad to negalime palikti savieigai. Pradėjome susitikinėti su įstaigomis ir sudarinėti pretendentų pritraukimo planus. Rezultato nereikėjo ilgia laukti – pernai įstaigų vadovų konkursų efektyvumas išaugo iki 81,3 proc.“, – pasakoja Rasa Tumėnė, Viešojo valdymo agentūros Vadovų atrankos ir planavimo skyriaus vedėja.
Kiekvieno įstaigos vadovo konkurso planavimas prasideda nuo pokalbio su konkursą inicijuojančios įstaigos atstovais: aptariami lūkesčiai pretendentams, kuo siūloma pozicija patraukli galimiems kandidatams, kokias naudas siūlo įstaiga (mokymai, hibridinis darbas, naudinga patirtis, vertė visuomenei ir kt.), kokios laukia svarbiausios užduotys ir kt. Ši informacija sudedama į patrauklų darbo skelbimą – bukletą.
Tada suplanuojami skelbimo viešinimo kanalai: įstaigų interneto svetainės, socialiniai tinklai ir įvairių profesijų grupės juose, žiniasklaida, vadovų tinklai, specializuoti portalai, įvairios profesinės asociacijos ir kt. Į skelbimų viešinimą įtraukiami konkursą inicijuojančios įstaigos vadovai, darbuotojai. Viešojo valdymo agentūra pasitelkia įvairius „Linkedin“ įrankius. Žodžiu, sudaromas konkretus planas, kas atsakingas už konkrečius darbus: skelbimo, pranešimo žiniasklaidai parengimą, sklaidos kanalų, kontaktų surinkimą ir kt.
„Paruošiamasis darbas prieš konkurso skelbimą yra labai svarbus, – akcentuoja R. Tumėnė. – Taip, jis reikalauja pastangų, tačiau praktika rodo, kad jos atsiperka – turėjome ne vieną atvejį tiek su įstaigų vadovų, tiek su specialistų konkursais, kai kartu su įstaigomis įgyvendinę pritraukimo planą radome pretendentų į konkursus, kurie neįvykdavo ilgą laiką. Vadinasi, pretendentų yra, tiesiog reikia juos pasiekti.“
Viešojo valdymo agentūros patarimus, ką daryti neįvykus konkursui, rasite ČIA.
