Prie bandomojo vieningos priešgaisrinės sistemos modelio prisijungė Druskininkų savivaldybė

0
Prie bandomojo vieningos priešgaisrinės sistemos modelio prisijungė Druskininkų savivaldybė
Share

Prie Vidaus reikalų ministerijos inicijuoto priešgaisrinės sistemos bandomojo modelio prisijungė Druskininkų savivaldybė. Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento (PAGD) ir savivaldybės priešgaisrinės tarnybos ugniagesių komandos anksčiau šiais metais buvo sujungtos Radviliškio r. ir Molėtų r. savivaldybėse. Pirmieji rezultatai rodo, kad naujasis modelis leido užtikrinti geresnę prijungtų komandų parengtį, aprūpinimą, pakelti ugniagesių profesinę kvalifikaciją bei užtikrinti operatyvesnį pajėgų reagavimą į nelaimes.

„Pagrindinis vieningos priešgaisrinės saugos sistemos tikslas, kad visi gyventojai, nepriklausomai kur gyventų, nelaimės atveju gautų kokybišką pagalbą. Džiaugiamės, kad suprasdama ugniagesių pajėgų sujungimo naudą, prie projekto savanoriškai jungiasi jau trečioji savivaldybė. Pertvarkyti dviejų lygių sistemą reikėjo jau seniai, bet tam nebuvo politinės valios ir ryžto. Mūsų tikslas, kad šis modelis ateityje būtų įgyvendintas visos šalies mastu. Tik taip galėsime sumažinti žuvusiųjų gaisruose skaičių ir užtikrinti mūsų žmonių saugumą“, – teigia vidaus reikalų ministrė Agnė Bilotaitė.

Šiuo metu Lietuvoje veikia dviejų lygių priešgaisrinės saugos ir gelbėjimo sistema, kurią sudaro 362 komandos arba apie 5,5 tūkst. ugniagesių. Nors PAGD ugniagesių komandų yra apie 3 kartus mažiau nei savivaldybių priešgaisrinių tarnybų, jos užgesina daugiau gaisrų (2022 m. 47 proc.) ir atlieka daugiau gelbėjimo darbų (2022 m. 71 proc.).

Š. m. pradžioje bandomasis modelis pradėtas įgyvendinti Radviliškio r. savivaldybėje. Vidaus reikalų ministerija jau pristatė pirmuosius priešgaisrinės saugos bandomojo modelio rezultatus. Sujungus ugniagesių pajėgas užtikrintas nuolatinis budėjimas po 2 ugniagesius, atnaujinta gaisrinė technika, suteikta naujos gaisrinės įrangos. Pakilus ugniagesių kvalifikacijai ir atliekant platesnį darbų spektrą, padidėjo ir jų atlyginimai. Prijungtų komandų ugniagesiams atlyginimas šiais metais vidutiniškai augo beveik 35 procentais.

Prie PAGD pajėgų prijungtos ugniagesių komandos apmokytos atlikti daugiau gelbėjimo darbų, teikti pirmąją medicininę pagalbą, dirbti su specialia gelbėjimo įranga. Taip pat surengti priešgaisrinės saugos, civilinės saugos ir kitokie mokymai – iš viso prijungtų komandų ugniagesiai dalyvavo 11 profesinio mokymo programų ir vos per pusmetį išklausė 4563 valandų mokymų. Iki prisijungimo prie bandomojo modelio, mokymai nebuvo rengiami, ugniagesiai nevykdė ir prevencinės veiklos. Dalyvaujant bandomajame modelyje, savivaldybėje ugniagesiai prevencinių akcijų metu aplankė daugiau nei 500 gyventojų būstų.

Vidaus reikalų ministerija parengė Priešgaisrinės saugos įstatymo pakeitimo projektą, kuriuo siūloma įteisinti galimybę visoms savivaldybėms tarybos sprendimu pagal jungtinės veiklos sutartis prijungti savivaldybių priešgaisrinių tarnybų komandas prie PAGD.

Įstatymo projekte taip pat numatyta įtvirtinti vieningą ugniagesių rengimo sistemą – Ugniagesių gelbėtojų mokyklą įtraukti į visoje Lietuvoje rengiamų ugniagesių mokymo procesą ir kvalifikacijos vertinimą. Taip pat siūloma nustatyti vienodus gelbėjimo darbus visiems ugniagesiams gelbėtojams, PAGD pavesti savivaldybės ugniagesių atliekamos priešgaisrinės saugos ir gelbėjimo darbų funkcijos priežiūrą.

Įstatymo pataisomis numatoma stiprinti ugniagesių savanorių pajėgas, efektyviau organizuoti ir koordinuoti gaisrų prevenciją. Siūloma įteisinti gaisrų prevencijos priemonių įgyvendinimo rezultatų vertinimą, rekomendacijų dėl gaisrų prevencijos gerinimo teikimą valstybės institucijoms bei savivaldybėms. Siekiant suteikti gyventojams pagalbą dėl būsto atitikties priešgaisrinei saugai, norima įteisinti gyventojų būstų lankymą ir nustatyti pareigą savivaldybėms rengti ir tvirtinti savivaldybės gaisrų prevencijos veiksmų planą.

Taip pat siūloma nustatyti adekvačias baudas už gaisrinių saugos taisyklių pažeidimus – baudos didėtų nuo 3 iki 10 kartų, šiuo metu numatytų baudų dydžiai prasideda nuo 10-20 eurų. Įstatymu nustatoma atsakomybė savivaldybėms, organizacijoms ir gyventojams prižiūrėti jų žinioje esančius hidrantus bei kitus inžinierinius statinius ir įrenginius, skirtus gaisrams gesinti.