2024 metų gegužės 9 dieną Vilniuje penkių Europos Sąjungos valstybių – Lietuvos, Latvijos, Estijos, Lenkijos bei Suomijos – muitinių vadovai pasirašė susitarimą dėl vienodų kontrolės priemonių, susijusių su sankcijų įgyvendinimu, taikymo.
„Lietuva pripažinta kaip lyderė, telkianti Europos Sąjungos šalių narių pajėgas, kad būtų užkirsti tiekimo keliai rusijos karo mašinai. Lietuvos siūlymas – tikslingas priemones vienodai taikyti visose Europos Sąjungos valstybėse narėse sulaukia vis didesnio palaikymo. Šalių muitinių susitarimai užkirstų kelius bet kokiam sankcijų vengimui“, – sako Finansų viceministrė Rūta Bilkštytė.
Šių metų sausio 26 dieną, Lietuvos, Latvijos ir Estijos šalių muitinių vadovai patvirtino Baltijos šalių regiono susitarimą dėl vienodų sankcijų kontrolės priemonių Estijoje, Latvijoje ir Lietuvoje. Šiandien šis regioninis susitarimas buvo dar labiau išplėstas.
„Lietuvos muitinė, vykdydama tarptautines sankcijas rusijai ir Baltarusijai, taikė vienas griežčiausių priemonių, kad tos sankcijos nebūtų apeinamos. Lietuva nuolat siekė, kad sankcijų apėjimo rizika būtų mažinama ir visose Europos Sąjungos valstybėse. Džiaugiamės, kad prie mūsų iniciatyvos šių metų sausį prisijungė Latvija ir Estija. O dabar šį susitarimą pasirašė ir Lenkija bei Suomija“, – po pasirašymo sakė Muitinės departamento prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos generalinis direktorius Darius Žvironas.
Susitarimą pasirašiusių šalių muitinės sustiprins prekių, kurioms taikomi eksporto draudimai ir apribojimai, kontrolę ir taikys tokias bendras priemones kaip, pavyzdžiui, reikalaus pateikti muitinei eksportuojamų ar reeksportuojamų prekių gamintojo išduotą dokumentą ar informaciją, vadinamą gamintojo deklaracija. Taip pat muitinės reikalaus kitų dokumentų, paneigiančių prekės patekimo į rusiją galimybes ar kitas sankcijų apėjimo tikimybes.
Šiuo metu Lietuvoje, jei asmenys nepateikia aukščiau nurodytų papildomų dokumentų ir informacijos, įrodančių, jog sankcijų apėjimo rizikos nėra, Lietuvos muitinė neleidžia vykdyti muitinės procedūrų pateiktoms prekėms. Po susitarimo – analogiška praktika bus taikoma ir pasirašiusių šalių muitinių.
„Lietuvos muitinės taikomos papildomos rizikos mažinimo priemonės yra taikomos nuo 2023 metų birželio mėnesio. Statistiniai duomenys rodo, jog nuo 2023 m. vidurio eksportas iš Lietuvos į Vidurinės Azijos šalis mažėjo. Tai patvirtina, kad Lietuvos muitinės taikomos sankcijų apėjimo prevencijos priemonės yra efektyvios“, – sako Lietuvos muitinės vadovas D. Žvironas.
Tarptautinės prekybos statistiniai duomenys rodo, jog nuo 2022 m. ES eksportas į rusiją ir Baltarusiją mažėjo, vis dėlto eksportas į Vidurinės Azijos šalis atitinkamai didėjo. Statistiniai duomenys patvirtina, jog ES ribojamosios priemonės ne visiškai pasiekia savo tikslą tol, kol jos netaikomos Vidurinės Azijos šalims ir kitoms šalims esančioms muitų sąjungoje su rusija.
