Naujas logistikos kelias: grūdai Nemunu pasiekė Klaipėdos uostą
Rugpjūčio 8 d. pirmą kartą į Klaipėdą grūdai atplukdyti Nemunu. Ketvirtadienį į Klaipėdos uostą atgabentas įspūdingas 1000 tonų grūdų krovinys. Kelionė įvykdyta didžiausia upine barža Baltijos šalyse. Prognozuojama, kad šiemet bus surinkta 7,5 mln. tonų grūdų, kurių didžioji dalis bus eksportuojama per Klaipėdos uostą. AB „Linas agro“ yra pirmoji bendrovė, pasirinkusi grūdų pervežimą Nemunu, taip patvirtindama vidaus laivybos efektyvumą.
„Nemunas Lines“ – įnešė naujų galimybių lietuviško derliaus logistikoje. Jurbarko uoste dar savaitės pradžioje užvirė krovos darbai, kurie tapo puikiu pavyzdžiu, jog vidaus vandens transportas yra efektyvi šalies logistikos sistemos dalis. Nepaisant to, kad baržos grimzlė pritaikyta 180 cm gyliui, daugiau nei 75 m ilgio laivas gali talpinti įspūdingą tonažą – net 1300 tonų grūdų ar kitų birių medžiagų. Palyginimui tai 26-ių (50 t) traukinių vagonų ar net 54-ių (24 t) vilkikų krovos pajėgumai.
„Efektyvus Nemuno pritaikymas krovininei laivybai bei sklandaus susisiekimo tarp vandens kelių užtikrinimas yra vieni svarbiausių mūsų siekių vidaus vandens transporto sektoriuje. Todėl labai džiaugiamės, kai atsiveria dar viena aplinkai draugiškesnė, saugesnė ir pigesnė alternatyva krovinių gabenimui sausumos keliais. Grūdų gabenimo Nemunu iki pat Klaipėdos uosto galimybė atliepia vietinių žemės ūkio produktų augintojų paklausą bei užtikrina žingsnį tvaresnio susisiekimo link“, – teigia susisiekimo viceministras Mindaugas Tarnauskas.
„Krovininė logistika vandens keliu – užsienio šalyse įprastas, patogus ir efektyvus būdas gabenti krovinius, ypač – nestandartinių gabaritų, labai sunkius ir birius. Vystydami vidaus laivybą stipriname ir jūrinę valstybę. VVKD rodo lyderystę ir savo pajėgumais pastatė didžiausią baržą, atnaujina laivyną ir siekia dalį krovinių Lietuvoje perkelti į vandens kelius, kartu sumažinti sunkiojo transporto srautus keliuose. Laivai yra labiau ekologiški, saugesni ir pigesni, palyginti su kitomis transporto rūšimis – automobilių ar geležinkelių. Džiaugiamės „Linas Agro“ įsitraukimu į Lietuvai svarbius projektus, kurie parodys tvaresnės logistikos potencialą“, – sako VVKD generalinis direktorius Vladimiras Vinokurovas.
„Kadangi tai pirmas toks projektas Lietuvoje, mūsų logistikos ir infrastruktūros komanda dalyvavo visose pasirengimo, planavimo stadijose kartu su Vidaus vandens kelių direkcija (VVKD). Sklandžiam proceso užtikrinimui tarėmės kaip ir kokia technika grūdus pakrauti, apsaugoti nuo drėgmės gabenimo metu. Daug dėmesio skyrėme privažiavimo Jurbarke testavimui ir bandymams. Džiaugiamės sėkmingu bendradarbiavimu ir tikime, kad grūdų gabenimas šia transporto priemone suteiks papildomo konkurencingumo ne tik „Linas agro“, bet ir vidurio Lietuvos ūkiams, saugos aplinką bei suteiks papildomo efektyvumo logistikos grandinėje, – pažymi AB „Linas agro“ logistikos ir infrastruktūros direktorius Arūnas Strazdas.
Pagrindinis Lietuvos vandens kelias Nemuno upe ir Kuršių mariomis Kaunas–Klaipėda (E41) priklauso trans-europiniam transporto tinklui TEN-T. Vandens kelias Nemunu per Klaipėdos uostą jungiasi su tarptautiniais maršrutais Baltijos jūroje, suteikdamas naujas galimybes krovininių srautų diversifikavimui.
Praėjusių metų vasarą pabaigtas ambicingas projektas, kurio metu buvo modernizuotas laivybos kelias tarp Kauno ir Klaipėdos. Nemunas tapo jūrinio uosto tęsinys. Šis projektas ne tik padidino Lietuvos jūrinės valstybės reikšmę, bet ir Kauną su Jurbarku sujungė su tarptautiniais logistikos maršrutais. Vidaus vandens kelių direkcijos (VVKD) pastangos kurti naują infrastruktūrą jau šiemet leido pradėti grūdų gabenimą iš Jurbarko.
„Nemuno upės išnaudojimą krovinių gabenimui iš ir į Klaipėdos uostą apibūdinčiau kaip naują erą uosto krovinių logistikai, kuri kartu, tikiu, ilgainiui ženkliai prisidės prie transporto srautų mažinimo ir uosto veiklos efektyvumo didinimo“, – sako Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijos generalinis direktorius Algis Latakas.
„Tai, kad vandens kelias pagaliau yra išnaudojamas lietuviškiems grūdams gabenti į uostą, yra itin reikšmingas įvykis. Jau daug metų teikdami uosto paslaugas žemės ūkio produktų augintojams, prekybininkams, įžvelgėme tokios alternatyvos potencialią paklausą, pavyzdžiui, iš tam tikrų Lietuvos regionų į jūrų uosto terminalus Nemunu baržomis gabenti eksportuojamus grūdus, o atgal iš uosto į ūkius – importuojamas trąšas ar kitas ūkininkams reikalingas prekes. Kita vertus, tokia logistika šalies keliuose gali ženkliai sumažinti sunkiojo krovininio autotransporto, o jei baržas, kaip planuojama, stumdys elektriniai stūmikai, tuomet ir ši krovinio kelio dalis bus praktiškai be emisijų “, – sako Klaipėdos jūrų krovinių kompanijos „Bega“ generalinis direktorius Laimonas Rimkus.
Pasak L. Rimkaus, dar prieš keletą metų bendrovė kartu su partneriais Lietuvos jūrinio klasterio rėmuose buvo parengę projektą, skirtą skatinti būtent tokią krovininę vidaus vandenų laivybą. Todėl džiugu, kad tai tampa realybe, o ilgamečiai partneriai – AB „Linas Agro“ – ėmėsi realių žingsnių pasinaudoti tokios logistikos teikiamomis galimybėmis.
Vandens kelių logistiką pasirinkusios įmonės teigia, kad upių transportas padeda optimizuoti krovinių maršrutus ir mažinti bendrą įmonės generuojamą CO2 pėdsaką nei vežant juos automobilių kelių transportu. Kaip ir sausomos keliuose, taip ir laivyboje – vos tik pagerėja sąlygos, iškart pastebimi pokyčiai. Laivų skaičius Nemune auga, o verslo dėmesys krovinių pervežimu upėmis sparčiai didėja. Šiuo metu vidaus laivyba vidaus keliais išgyvena sniego gniūžtės efektą – vis daugiau verslų ir žmonių sužino apie naujas galimybes, ima dalyvauti laivyboje.
