Lietuva pateikė Europos Komisijai (EK) trečiąjį papildyto „Naujos kartos Lietuva“ plano mokėjimo prašymą. Planuojama, kad įprasto proceso tvarka sulaukus pozityvaus EK vertinimo, Lietuva 2024 m. gruodį gaus 463 mln. eurų, atskaičius avansus. Šiuo metu pagal „Naujos kartos Lietuva“ planą Lietuva yra gavusi iš viso, kartu su avansais, beveik 1,4 mlrd. eurų.
„Šiandien pasiekiame reikšmingą papildyto „Naujos kartos Lietuva“ plano įgyvendinimo žingsnį – teikiame trečiąjį mokėjimo prašymą 532 mln. eurų sumai. Esame ne kartą pažymėję, jog planą sudaro ne tik investicijos, bet ir reformos, kurių įgyvendinimui, paprastai, reikia ir politinės valios. Užtikrintai judame pirmyn įgyvendindami Lietuvai reikalingus žingsnius, šį kartą – socialinės apsaugos, sveikatos sistemos, krašto gynybos ir žaliųjų finansų srityse“, – pažymėjo finansų ministrė Gintarė Skaistė.
„Naujos kartos Lietuva“ planas yra intensyviai įgyvendinamas: jau įgyvendinta daugiau nei du trečdaliai reforminių veiksmų,sparčiai įsibėgėjo investicijos. Iš viso jau paskelbta kvietimų projektams už daugiau kaip 3,8 mlrd. eurų, t. y. 99 proc. skirtų plano lėšų. Projektų įgyvendinama už 3,11 mlrd. eurų, kas sudaro 81 proc. plano lėšų.
Atsiskaitant už pasiektus „Naujos kartos Lietuva“ plano rezultatus EK pateikti du mokėjimo prašymai. Įskaitant trečią mokėjimo prašymą EK atsiskaityta už 66 rodiklius iš 218. Šiuo metu dar įgyvendinta 13 rodiklių, už kuriuos bus atsiskaitoma su kitais mokėjimo prašymais. Iš viso įgyvendinti 79 rodikliai iš 218, pasiekti 62 reforminiai rodikliai, taip pat 17 investicinių rodiklių.
Europos Komisijai patvirtinus trečiąjį mokėjimo prašymą, Lietuva bus gavusi beveik 2 mlrd. eurų. Kaip ir Lietuva, tris mokėjimo prašymus yra pateikusios dar keturios šalys, 16 šalių – pateikusios 2 ir mažiau mokėjimo prašymų, 6 šalys – keturis ir daugiau mokėjimo prašymų. Sulaukus pozityvaus EK mokėjimo prašymo ir gavus trečio mokėjimo prašymo lėšas, Lietuva užimtų 8 vietą pagal gautas lėšas.
„Naujos kartos Lietuva“ plano išskirtinumas – lėšos išmokamos ne už patirtas projektų išlaidas, bet tik atsiskaitant už pasiekus rodiklius. Plano pažanga yra stebima periodiškai, kartu su EK ekspertais. Pateikus mokėjimo prašymą EK įprastai per du mėnesius jį įvertina ir šio vertinimo pagrindu, pritarus ES Tarybai, skiriamos lėšos. Visa „Naujos kartos Lietuva“ plano vertė siekia 3,8 mlrd. eurų.
Dalis konkrečių įgyvendintų rodiklių:
Įsteigtas Žaliųjų finansų institutas ILTE (buvusi INVEGA) struktūroje – žalių finansų kompetencijos centras, kuris konsultuoja privatų ir viešą sektorius žaliojo finansavimo klausimais ir prisideda prie tvarios ženklinimo ekosistemos plėtojimo Lietuvoje.
ILTE įstatinis kapitalas padidintas beveik 150 mln. eurų. Didesnis šios nacionalinės plėtros įstaigos įstatinis kapitalas leis pritraukti daugiau privačių ir tarptautinių investuotojų lėšų. Šie pinigai leis Lietuvai skatinti pramonės neutralumą klimatui, aplinkai palankių technologijų, aukštos pridėtinės vertės produktų kūrimą.
ILTE paskelbtas kvietimas teikti paraiškas pagal finansinę priemonę Atsinaujinantys energijos ištekliai (AEI) juridiniams asmenims. Finansinės priemonės tikslas – investicijų į elektros energijos iš AEI gamybos įrenginius skatinimas, finansuojant saulės ir (ar) vėjo elektrinių įrengimą arba įsigijimą iš parko. Paskolos teikiamos gaminantiems vartotojams arba siekiantiems tapti gaminančiais vartotojais juridiniams asmenims.
Vilniaus, Šiaulių, Alytaus ir Utenos transformatorių pastotėse įrengti keturi 50 MW ir 50 MWh galios energijos kaupimo įrenginių parkai.
Peržiūrėtas pensijų indeksavimo mechanizmas, kad pensijos augtų sparčiau ir būtų sumažintas pagyvenusių asmenų skurdo rizikos lygis.
Atskirai veikusios 48 Greitosios medicinos pagalbos (GMP) tarnybos stotys sujungtos į vieną tarnybą su būstine Kaune. Gyventojams pagalba bus teikiama efektyviau ir skubiau, greitosios pagalbos darbuotojams bus gerinamos darbo sąlygos.
Įsteigtas Pastatų renovacijos kompetencijų centras. Kompetencijos centras vieno langelio principu teikia metodines, technines ir teisines konsultacijas renovacijos proceso dalyviams, veda mokymus daugiabučių namų atnaujinimo (modernizavimo) projektų administratoriams. Vienas iš kompetencijų centro uždavinių – renovacijos administravimo procesų perkėlimas į elektroninę erdvę, visiškai atsisakant popierinių dokumentų.
Norint sumažinti šešėlį ir siekiant didesnio skaidrumo, įvestas mokėjimų grynaisiais pinigais ribojimas rizikinguose ekonomikos sektoriuose iratskiroms sandorio rūšims.
Atsivers daugiau galimybių suaugusiųjų mokymuisi ir kvalifikacijos tobulinimui. Sukurtos palankesnės sąlygos kryptingam suaugusiųjų mokymuisi, užtikrinant patogų aktualios informacijos pasiekimą, konsultavimą bei galimybes finansuoti mokymąsi vieno langelio principu veikiančioje sistemoje.
Patvirtintas projekte dalyvaujančių skaitmenizuotų ir skaitmeninių kultūros išteklių valdytojų sąrašas, kuris užtikrins kultūros vertybių išsaugojimą skaitmenine forma ir tokiu būdu perdavimą ateities kartoms Taip pat pagreitins prieigą prie skaitmeninių kultūros išteklių, didins jų įvairovę, įgalins pakartotinį panaudojimą įvairiose srityse (švietime, moksle, turizme ir t.t.).
