Organizatorių nuotr. „Žalioji transformacija, skaitmenizacija ir švietimas – trys esminės Lietuvos ir viso Baltijos šalių regiono sėkmės ašys, užtikrinsiančios ne tik ekonomikos augimą, bet ir atsparumą išorės grėsmėms“, – pažymėjo finansų ministrė Gintarė Skaistė šiandien Vilniuje vykstančioje tarptautinėje konferencijoje, skirtoje Europos Sąjungos (ES) investicijoms Baltijos regione ir Sanglaudos politikos ateičiai.
„Kai kalbame apie žaliąją transformaciją, galvokime ne tik apie aplinkosauginius tikslus, tačiau ir energetinio saugumo klausimus, kurių svarba ypatingai išryškėjo rusijai pradėjus karą prieš Ukrainą. Esame nuo išorinių veiksnių priklausoma rinka, todėl turime sparčiau įgyvendinti planus tapti nepriklausoma energijos sala regione. Skaitmenizacija ir inovacijos mums reikalingos ne tik pasiekti skaitmenos atnešamas galimybes, bet ir pritraukti investicijas į regioną, pasitelkiant naujai prieinamas formas. Galiausiai, pokyčių šerdis – švietimas. Ne tik švietimo kokybė, bet ir efektyvesnis naujų įgūdžių mokymasis, tyrimų ir verslo sinergija“, – bendroje trijų Baltijos šalių finansų ministrų ir Europos Komisijos atstovų panelinėje diskusijoje sakė ministrė G. Skaistė.
Renginio metu taip pat buvo pasirašoma bendra Lietuvos, Latvijos, Estijos deklaracija dėl Sanglaudos politikos ateities.
„Sanglaudos politika yra vienas svarbiausių ES lygmens investicinių instrumentų, skirtas ilgalaikiams tikslams. Lietuva iki šiol yra tarp lyderiaujančių valstybių, efektyviai investuojanti Sanglaudos politikos lėšas – neketiname tempo lėtinti ir ateityje. Tačiau galvodami apie ateitį, turime suprasti, jog instrumentų lankstumas ir efektyvumas yra raktas sėkmingai, saugiai ir progresuojančiai Europos Sąjungai. Iki šiol išliekantis skirtingas šalių išsivystymo lygmuo programuoja tam tikrus investicijų ir ekonomikos augimo barjerus. Be to, geografinė padėtis kuria neapibrėžtumą ir papildomus iššūkius, su kuriais kitos valstybės nebūtinai susiduria. Ypatingai rusijos karo kontekste jaučiame didesnį neapibrėžtumą, esame lengviau paveikiami. Todėl Sanglaudos politikos priemonių taiklumas, greitis ir gebėjimas prisitaikyti prie šalių poreikių kurtų papildomą stimulą pokyčiams“, – konferencijoje sakė ministrė G. Skaistė.
Bendroje Baltijos šalių finansų ministrų pasirašytoje deklaracijoje, be saugumo ir geografinių aspektų, pažymima, jog kuriant 2027 m. Sanglaudos politikos strategiją, reikėtų papildomai įvertinti ir tolimesnę Europos Sąjungos plėtrą.
„Lietuvai, Latvijai ir Estijai – ES pasienyje ir demokratijos saugumo priešakyje esančioms valstybėms – turėti saugią kaimynystę ir matyti Ukrainą lygiateise ES nare yra strategiškai svarbus žingsnis. Tai aukštesnis gėris, nei tik būti Sanglaudos politikos ar europinių investicijų gavėjomis ateinančiame periode“, – teigė ministrė.
Galiausiai deklaracijoje kalbama apie būtinybę finansinius instrumentus taikyti taikliai, jog šie laiku pasiektų reikiamas šalis. Nuolatinis Sanglaudos politikos ir bendradarbiavimo taisyklių paprastinimas bei procesų spartinimas mažintų administracinę naštą ir garantuotų priemonių efektyvumą, kuris išliks itin aktualus ir ateityje.
