Susisiekimo ministras Marius Skuodis sako, kad į transeuropinio transporto tinklo (TEN-T), apimančio „Via Balticos“ ir „Rail Balticos“ projektus, planus svarbu įtraukti papildomus transporto koridorius ir infrastruktūros jungtis tarp Lietuvos, Lenkijos ir Ukrainos. Tai ministras pabrėžė šį penktadienį Barselonoje, Ispanijoje, vykstančiame neformaliame Europos Sąjungos (ES) susisiekimo ministrų tarybos susitikime, kur patvirtinta bendra ministrų deklaracija dėl transporto jungčių svarbos didinant Europos socialinę ir teritorinę sanglaudą.
„Lietuvai nepaprastai svarbu plėtoti šiaurės–pietų krypties transporto koridorių, jungiantį Baltijos, Juodąją ir Egėjo jūras. Papildomos transporto jungtys su Lenkija, taip pat su Ukraina leistų užtikrinti didesnes keleivių, krovinių ir karinio mobilumo galimybes visame Baltijos regione, todėl tikimės, kad šios jungtys taps transeuropinio transporto tinklo dalimi“, – sako susisiekimo ministras Marius Skuodis.
Bendroje ES ministrų deklaracijoje akcentuojamas susisiekimo sektoriaus vaidmuo skatinant socialinę ir teritorinę sanglaudą Europoje. Siekdami užtikrinti efektyvias jungtis ir nepertraukiamą susisiekimą tiek keliais, tiek europiniu geležinkeliu, ministrai ragina kuo greičiau priimti šiuo metu peržiūrimą TEN-T reglamentą. Akcentuojama, kad tai padidintų bendrą Europos transporto sistemos efektyvumą, be to, prisidėtų prie ES žaliojo kurso bei Darnaus ir išmanaus judumo strategijos įgyvendinimo.
Lietuvos siūlymu naująjį TEN-T tinklą numatyta papildyti europine geležinkelio vėže į Klaipėdą. Jame taip pat numatytos naujos karinio mobilumo jungtys tarp Lietuvos ir Lenkijos: planuojama, kad alternatyvi jungtis eitų nuo Balstogės per Augustavą ir Lazdijus, toliau susijungtų su Šiaurės–Baltijos jūrų koridoriaus atšaka, jungiančia Vilnių, Kauną ir Klaipėdą, bei toliau į Šiaurę – Latviją ir Estiją. Taip pat svarstoma galimybė papildyti Baltijos–Juodosios–Adrijos jūrų koridorių nauja jungtimi į Ukrainą per Jagodiną– Dorohuską.
TEN-T tinklas jungia didžiuosius ES miestus, jūrų bei oro uostus, geležinkelių terminalus ir kitus transporto mazgus. Į šį tinklą įtrauktos svarbiausios Lietuvos tarptautinės kelių ir geležinkelių jungtys: „Rail Baltica“, „Via Baltica“, magistralinis kelias Klaipėda–Kaunas–Vilnius, geležinkelis Vilnius–Klaipėda, taip pat Klaipėdos valstybinis jūrų uostas, Vilniaus, Kauno, Palangos oro uostai, Kauno intermodalinis terminalas.
Europinės vėžės į Klaipėdą plėtra ir tarptautinių logistikos jungčių per Lenkijos ir Ukrainos pasienį gerinimo siekiai įtvirtinti dar 2022 m. rugsėjo 16 d. Vilniuje pasirašytame Lietuvos ir Lenkijos transporto ministrų memorandume ir 2023 m. kovo 30 d. Žešuve (Lenkija) pasirašytame Lietuvos ir Ukrainos transporto ministrų memorandume. Lietuvos iniciatyva prie šio koridoriaus plėtros prisijungė ir kitos Baltijos šalys.
Ispanijos transporto ministerijos nuotrauka
Nuotraukų galerija: čia
