Lietuvos bankas kartu su Finansų ministerija teikia siūlymus, kurie leistų gyventojams paprastai ir nemokamai refinansuoti turimas būsto paskolas. Jiems pakaktų kreiptis į naują kreditorių, o šis atliktų didžiąją dalį refinansavimo procedūrų. Vartotojai nebepatirtų jokių su refinansavimu susijusių išlaidų, padidėtų konkurencija tarp bankų dėl esamų ir naujų paskolų gavėjų.
„Būsto paskolų refinansavimas jau ir šiuo metu būtų naudingas nemažai daliai paskolų turėtojų. Tačiau dėl palyginti sudėtingo ir brangaus proceso turimas paskolas vartotojai refinansuoja labai retai. Mūsų skaičiavimai rodo, kad, įgyvendinus siūlymus, refinansavimas būtų naudingas maždaug 160 tūkst. namų ūkių. Refinansavę paskolas jie galėtų sutaupyti iki 500 mln. Eur“, – sako Lietuvos banko valdybos pirmininkas Gediminas Šimkus.
„Nuosekliai priimame sprendimus, kurie gerina paslaugų prieinamumą ir mažina jų kainą žmonėms. Paprastas ir nemokamas būsto paskolų refinansavimo procesas yra dar vienas sprendimas šia kryptimi. Įstatymų pakeitimai, kurie tai užtikrins, bus parengti ir derinami su rinka ateinančiais mėnesiais ir pateikiami Seimo rudens sesijos pradžioje“, – sako finansų ministrė Gintarė Skaistė.
Lietuvos banko turimi duomenys rodo, kad pastaraisiais metais vidutinė būsto paskolų marža nuo 2022 m. pasiektų aukštumų sumažėjo maždaug trečdaliu (nuo 2,4 iki 1,65 %). Dėl to daugeliui vartotojų, ėmusių paskolas didesnėmis, nei šiuo metu taikomos, maržomis, būtų naudinga refinansuoti paskolas. Paskolos, kurios suteiktos didesnėmis, nei šiuo metu taikomos, maržomis, sudaro maždaug du trečdalius visų paskolų. Tačiau būsto paskolos refinansuojamos retai, iš esmės tai tik pavieniai atvejai.
Viena iš priežasčių yra ta, kad refinansavimo procesas yra sudėtingas, jam reikia papildomų išlaidų ir teisinių procedūrų: vartotojas naujam kreditoriui turi pateikti naują įkeisto nekilnojamojo turto vertinimą, gauti iš esamo banko pažymą apie paskolos likutį ir sutikimą įkeisti turtą naujam kreditoriui, už naujos sutarties sudarymą paprastai reikia mokėti sutarties sudarymo mokestį, kuris gali siekti šimtus eurų. Lietuvos banko skaičiavimais, visi su refinansavimu susiję administraciniai, turto vertinimo, notaro ir kiti mokesčiai vartotojui gali siekti daugiau nei 1 000 Eur refinansuojant 100 tūkst. Eur paskolą.
Lietuvos bankas ir Finansų ministerija siūlo palengvinti ir atpiginti būsto paskolų refinansavimą vartotojams ir parengė tokius esminius siūlymus:
- nustatyti pradinio kredito davėjo pareigą per nustatytą terminą ir neatlygintinai pateikti atitinkamus duomenis naujajam kredito davėjui – vartotojui nebereikėtų rūpintis banko pažymomis.
- nustatyti galimybę be kompensacijos grąžinti paskolą ne tik palūkanų normos keitimo dieną – paskolų turėtojai galėtų refinansuoti paskolą iš esmės bet kada, nepatirdami išankstinio paskolos grąžinimo pradiniam kreditoriui išlaidų.
- vartotojams nebereikėtų naujam kreditoriui teikti naujo refinansuojamos paskolos nekilnojamojo turto vertinimo – prireikus jį atliktų naujas kreditorius savo lėšomis.
- paskolą refinanuojantis kreditorius negalėtų imti paskolos sutarties mokesčio.
- vartotojui nereiktų mokėti jokių mokesčių už notaro paslaugas ir hipotekos išregistravimą bei įregistravimą, juos sumokėtų naujas kreditorius.
Įgyvendinus šiuos pakeitimus, refinansavimas vartotojams reikšmingai supaprastėtų ir nekainuotų. Be to, pirminis kreditorius žinodamas, kad klientas galės paprastai refinansuoti savo būsto paskolą pas konkurentus, būtų suinteresuotas jį išlaikyti. Taigi vartotojams atsirastų daugiau galimybių savo iniciatyva siekti palankesnių paskolos sąlygų nekeičiant kreditoriaus.
Lietuvos bankas kartu su Finansų ministerija ir kitomis institucijomis parengs būtinus teisės aktų pakeitimus. Jiems dar turės pritarti Vyriausybė ir Seimas.
