Katažynos Polubinskos nuotr. Europos Sąjungos (ES) mastu nusprendus steigti naują Pinigų plovimo ir terorizmo finansavimo prevencijos agentūrą (ang. Anti-Money Laundering Agency, AMLA), Lietuva dalyvauja atrankoje ir turi visus reikalingus privalumus šiai svarbiai finansų sektoriaus įstaigai įsikurti Vilniuje. Tokia žinia šiandien pristatyta Lietuvoje įsikūrusiems ES šalių ambasadoriams, ekonominiams pareigūnams, Europos Komisijos ir Europos Parlamento atstovams. Renginyje finansų ministrė Gintarė Skaistė pažymėjo, jog didžiausias Lietuvos privalumas – gausus būrys kompetentingų specialistų, dinamiška finansų sektoriaus ekosistema ir aukšta gyvenimo kokybė Vilniuje, todėl Lietuva šioje atrankoje dalyvauja pasiryžusi laimėti.
„Esame Vyriausybės lygiu išsikėlę ambiciją pritraukti AMLA į Lietuvą. Buvome vieni pirmųjų nusprendę dalyvauti atrankoje, nuosekliai telkiame palaikymą mūsų kandidatūrai. Įvertinę Lietuvos privalumus – sukauptas kompetencijas viešajame sektoriuje, didelę atitikties ekspertų bendruomenę, didelę pinigų ir terorizmo finansavimo prevencijos patirtį, patogią Vilniaus lokaciją, kultūrų įvairovę ir gerą šalies reputaciją valdant rizikas tiek tradiciniame finansų sektoriuje, tiek ir Fintech segmente – esame įsitikinę, kad Vilnius būtų geriausi namai naujai kuriamai ES pinigų plovimo prevencijos agentūrai – pažymėjo ministrė G. Skaistė. – AMLA įkūrimas Vilniuje siųstų reikšmingą signalą dabartinėje geopolitinėje realybėje ir būtų stiprus pasitikėjimo Lietuva ženklas, simbolizuojantis dar gilesnę integraciją į svarbiausias ES struktūras“.
Taip pat finansų ministrė pažymėjo, kad įkvėpta Lietuvos didžiojo kunigaikščio Gedimino laiškų, tikisi, jog ES ambasadoriai ir atstovai Lietuvos ambicijos žinią padės skleisti ir Europos sostinėse.
Vilnius – išskirtinai gera vieta AML agentūrai
Vienas pagrindinių Vilniaus, kaip AMLA namų, pranašumų – sėkminga pinigų plovimo rizikų valdymo patirtis ir aukšta prevencijos įgyvendinimo kultūra, kuri pasižymi išskirtiniu viešo ir privataus sektorių bendradarbiavimu. Nuolat tobulinama rizikos valdymo sistema, įgyvendinamos tarptautinės rekomendacijos, proaktyviai ieškomi geriausi sprendimai. Vienas geriausių pavyzdžių – pernai priimtas su kripto turtu susijęs nacionalinis reguliavimas, siekiant didinti sektoriaus skaidrumą ir prevenciją.
Lietuva yra viena lyderiaujančių finansinių technologijų (Fintech) šalių, įsitvirtinusi, kaip tarptautinis Fintech centras. Lietuvoje veikia daugiau kaip 250 finansinių technologijų įmonių, buriančių per 7 tūkst. specialistų, o jų veiklos apima nuo tarptautinių mokėjimų ir perlaidų, skaitmeninės bankininkystės, investicijų internetu iki tarpusavio skolinimosi, sutelktinio finansavimo instrumentų valdymo ir pan. Šiuo metu Finansų ministerija finalizuoja Nacionalinį 2023-2028 m. Fintech sektoriaus plėtros planą, kuris padės užtikrinti, kad Lietuvos lyderystė šiame sektoriuje būtų tvari ir tęstinė, skatinanti kokybišką Fintech vystymąsi, įtvirtinant kompetencijų centro poziciją Europoje.
Sparčiai plečiantis finansinių technologijų sektoriui, stiprėja ir rinkos bei viešojo sektoriaus ekosistema, išsiskirianti reguliuotojų ir priežiūros institucijų kompetencijomis. Lietuva turi sukaupusi gerosios praktinės reguliavimo patirties kovojant su pinigų plovimu, teroristų finansavimu ir kitomis rizikomis. Be to, labai svarbų vaidmenį atlieka Pinigų plovimo prevencijos kompetencijų centras (PPPKC), įsteigtas Finansų ministerijos kartu su Lietuvos Banku ir didžiausiais rinkos dalyviais.
Tačiau pats svarbiausias Lietuvos ekosistemos koziris – žmonės. Lietuvoje yra per 10 tūkst. specialistų, dirbančių pinigų plovimo prevencijos srityje. Siekiama, kad Lietuvos talentų bendruomenė nuolat augtų ir tobulėtų, todėl Finansų ministerija, PPPKC ir Mykolo Riomerio universitetas yra sukūrę Pinigų plovimo ir teroristų finansavimo prevencijos sertifikavimo programą, kuri užtikrina naujų kvalifikuotų specialistų atėjimą į rinką. Nuolat tęsiantis specialistų rengimui, persikvalifikavimui ir finansinių technologijų sektoriaus plėtrai – talentų bazė Lietuvoje ir toliau plėsis.
Kadangi agentūroje dirbs specialistai iš visos Europos, renkantis alokaciją svarbūs ir kiti aspektai, pvz., tai, jog Vilnius, kaip žaliausia Europos sostinė, gali pasiūlyti aukštą gyvenimo kokybę su gausybe žaliųjų erdvių. Šalies sostinėje turime kokybiškas sveikatos ir socialines paslaugas, aukščiausius standartus atitinkančią, daugiakalbę švietimo sistemą, dinamišką ir aktyvią darbo rinką. Kaip šalis, Lietuva pasižymi aukštu užsienio kalbų mokėjimo lygiu. Vilnius visos Europos specialistams gali pasiūlyti vakarietišką darbo ir gyvenimo kokybę mieste, kainų atžvilgiu pasižyminčiame konkurencingumu lyginant su kitomis Vakarų sostinėmis ar didmiesčiais.
AMLA – naudinga Lietuvai
AMLA įkūrimas Vilniuje būtų stiprus kokybės ženklas patvirtinsiantis Lietuvos pasiekimus šioje srityje ir įvertinantis daugiametį viešojo sektoriaus ir rinkos dalyvių įdirbį. Tačiau tuo pačiu AMLA atėjimas į Lietuvą papildytų Lietuvos finansų sektoriaus ekosistemą – tiek reguliuotojams ir priežiūros institucijoms, tiek ir privačiam verslui AMLA yra itin svarbus.
Galiausiai, AMLA Vilniuje atneštų ir ekonominės naudos, kadangi agentūroje ilgainiui galėtų dirbti apie 400 specialistų. Tai, jog dalis specialistų persikeltų iš Europos, atvyks su šeimomis, reiškia, kad institucijos įsikūrimas sostinėje reikštų papildomą impulsą miesto ir šalies ekonomikai ir atskiriems sektoriams.
Europos mastu agentūros kūrimo iniciatyva parodyta 2021 m. Tikimasi, kad sutarimas dėl to, kur įsikurs AMLA ir kokį konkrečiai mandatą turės ES lygiu bus pasiektas iki šių metų pabaigos, o nauja institucija darbą pradės jau kitų metų pirmoje pusėje.
AMLA bus pagrindinė institucija užtikrinanti nuoseklią ir vieningą ES finansų sektoriaus pinigų plovimo ir teroristų finansavimo prevencijos sistemą bei koordinuojanti veiksmus su valstybių narių nacionalinėmis priežiūros institucijomis.
