Finansų viceministrė V. Markevičienė: „Investicijos į žaliąją ekonomiką didina Baltijos šalių atsparumą ir verslo konkurencingumą“

0
Finansų viceministrė V. Markevičienė: „Investicijos į žaliąją ekonomiką didina Baltijos šalių atsparumą ir verslo konkurencingumą“
Share

Finansų viceministrė Vaida Markevičienė, dalyvavusi Rygoje vykusiame tarptautiniame žaliosios ekonomikos ir tvarumo forume „Baltic Sustainability Forum 2023“, pabrėžė, jog investicijos į žaliąsias technologijas ir perėjimas prie klimatui neutralios ekonomikos leis Baltijos šalims užsitikrinti energetinį nepriklausomumą ir būti mažiau pažeidžiamoms nuo išorės veiksnių.

„Klimato kaitos padariniai gali paveikti, o daugeliu atveju jau ir dabar veikia skirtingus sektorius. Tačiau susidūrimas su šiais iššūkiais arba jų pasekmių numatymas kartu atveria ir daug naujų galimybių verslui, mokslininkams, inovacijų kūrėjams. Įmonės kuria produktus ir paslaugas, kurie padeda sumažinti išmetamų teršalų kiekį, klimato kaitos padarinius, o mūsų siekis yra užtikrinti viešojo ir privatus sektorių bendradarbiavimą bei investicijų pritraukimą šiose srityse. Vien šiuo metu aktyvių ir 2024 metams suplanuotų žaliojo finansavimo kvietimų verslui yra už beveik 544 mln. eurų“, – sako ekonomikos ir inovacijų viceministrė V. Markevičienė.

Anot viceministrės, Baltijos šalys turi investuoti ir suteikti proveržį moderniai, žaliai ir tvariai ekonomikai – kurti savo technologijas ir prekes, kurios galėtų konkuruoti visame pasaulyje. Žaliųjų prekių ir paslaugų paklausa auga eksponentiškai ir reikia išnaudoti šią galimybę. 

Ne mažiau svarbus faktas yra tas, kad investicijos į žaliąją ekonomiką leis Baltijos šalims tapti mažiau priklausomoms nuo išorės energetikos išteklių ir padidins šalių atsparumą.

Ji pateikia pavyzdį – aštuonioliktosios Lietuvos Vyriausybės plane buvo numatyta, kad iki 2030 metų 50 proc. elektros energijos bus gaminama iš atsinaujinančių energijos šaltinių. Tačiau atsižvelgiant į geopolitinį kontekstą ir rusijos agresiją Ukrainoje, šis tikslas buvo padidintas iki 100 proc. Tai ne tik ambicija, bet ir numatytos lėšos – papildytame „Naujos kartos Lietuva“ (NKL) plane 755 mln. eurų suplanuota investicijomis į atsinaujinančios energetikos plėtrą, kuri leis įgyvendint tikslą iki 2030 m. visą Lietuvos elektros poreikį patenkinti vietine gamyba.

Nors Lietuva numato artimiausius kelerius metus klimato kaitos švelninimo ir prisitaikymo prie klimato kaitos tikslams skirti reikšmingai daug viešųjų finansų lėšų, vien šių pastangų nepakaks. Remiantis Europos Komisijos atliktu poveikio vertinimu, klimato tikslų įgyvendinimas Lietuvai kasmet gali kainuoti maždaug nuo 0,4 procento iki 0,9 procento bendrojo vidaus produkto.

Numatyta, kad perėjimui prie žaliosios ekonomikos iki 2030 metų Lietuvai reikia sutelkti ne mažiau 13,8 mlrd. eurų, iš kurių beveik 10,15 mlrd. eurų numatoma padengti viešųjų finansų lėšomis. Likusias lėšas turėtų investuoti verslas, todėl viešojo ir privataus kapitalo sinergija yra neišvengiama.

Kokį realų poveikį šalies ekonomikai turės žalinimo tikslų įgyvendinimas? Skaičiuojama, kad 2023 – 2030 m. laikotarpiu žaliosios ekonomikos priemonių įgyvendinimas leis sukurti vidutiniškai 1,84 proc. didesnį BVP, užimtųjų asmenų skaičių padidinti 1,69 proc., 3,75 proc. sumažinti energetinį skurdą ir reikšmingai sumažinti oro taršą.

„Baltic Sustainability Forum“ – tai renginys, kuriame dalyvauja daugiau nei 600 įvairių sektorių lyderių, įkūrėjų, vadovų ir tvarumo ekspertų, siūlančių įgyvendinamas tvarumo strategijas, pristatantys naujas galimybes ir ryšius bei skatinantis inovacijas, kurios daro poveikį Baltijos šalims.