Finansų viceministrė Vaida Česnulevičiūtė – Markevičienė 6-ajame Regioninės politikos forume Plungėje pabrėžė, kad Sanglaudos politika turi skirti padidintą dėmesį su agresorėmis besiribojančioms šalims. Diskusijos dėl Sanglaudos politikos ateities yra esminė regioninės politikos dalis, nes jos suteikia galimybę šalims prisidėti prie Europos Sąjungos (ES) fondų investicijų krypčių formavimo, atsižvelgiant į konkrečius jų poreikius.
„Sanglaudos politika, kaip pagrindinis ilgalaikis ES investicinis instrumentas, negali ignoruoti pasikeitusios geopolitinės realybės – būtina skirti padidintą dėmesį ES šalims, kurios yra prie išorinės sienos ir ribojasi su agresorėmis valstybėmis. Tai neigiamai veikia šių šalių ekonomines ir socialines perspektyvas, todėl Sanglaudos politika turi į tai atsižvelgti“, – teigė finansų viceministrė Vaida Česnulevičiūtė-Markevičienė.
Pasak viceministrės, Sanglaudos politikos naujasis programavimo laikotarpis atrodytų dar toli, tačiau vis aktyviau įvairiuose formatuose diskutuojama, kaip šis laikotarpis turėtų atrodyti ateityje. Ruošiantis naujajam ES investicijų periodui po 2027 m. svarbu turėti tvirtą Lietuvos poziciją dėl kuo palankesnės ir žmonių poreikius atitinkančios naujos Sanglaudos politikos ateityje.
Lietuva užima aktyvią poziciją dėl Sanglaudos politikos perspektyvos po 2027 m. Pernai lapkritį Vilniujekartu su kitų Baltijosvalstybių finansų ministrais, o šiemet gegužę – kartu su dar 10 Rytų ir Centrinės Europos valstybių pasirašytos deklaracijos dėl Sanglaudos politikos ateities. Artimiausiu metu kartu su Latvija, Estija, Suomija bei Lenkija bus parengta nauja deklaracija, akcentuojant tai pat iššūkius susijusius su agresorėmis šalims.
Viceministrė pabrėžė, jog deklaracijų esmė – pasienio šalių specifika ir iššūkiai, kuriuos būtina spręsti. Būtent Sanglaudos fondų prioritetas yra investicijos, kurios turėtų leisti regionams rasti naujas augimo galimybes.Be to, veikdami kartu su kitomis šalimis – esame stipresni, koordinuojant bendrus tarptautinius veiksmus ES. Tik solidarumas ir vieningumas padės efektyviai reaguoti į greitai augančias grėsmes.
„Lyginant su ankstesne ES investicijų perspektyva, regionai vien tiesiogiai sulauks ženkliai didesnių investicijų. 2014–2020 m. laikotarpiu regionams buvo skirta apie 972 mln. eurų ES lėšų. Naujoje perspektyvoje programos įgyvendinimui skirta daugiau nei 1,6 mlrd. eurų ES struktūrinių fondų lėšų. Regionų plėtros programa suteikia unikalias galimybes savivaldybėms pačioms regiono lygiu susitarti dėl savo indėlio į valstybės tikslus ir dėl konkrečių investicijų. Labai svarbu šias investicijas paversti papildomomis galimybėmis mūsų žmonėms“, – diskusijos metu kalbėjo finansų viceministrė.
Šiuo metu regionams jau paskelbta kvietimų už beveik 500 mln. eurų ES lėšų. Iš viso iš Lietuvai skirtų 7,5 mlrd. eurų šiuo metu paskelbta kvietimų už 3,3 mlrd. eurų, o pasirašyta sutarčių už 1,8 mlrd. eurų.
Tarp aktyviausių regionų – Alytaus, Marijampolės ir Tauragės – jau susiplanavę visas šiems regionams skirtas ES 2021-2027 m. investicijų lėšas.
Renginyje dalyvavo merai, savivaldybių, ministerijų, Vyriausybės atstovai, socialiniai ir ekonominiai partneriai, ekspertai.
Regioninės politikos forumas – tradicinis regioninės politikos aktualijoms skirtas renginys, organizuojamas nuo 2017 m.
