Finansų ministrė Gintarė Skaistė įvertino trečiuosius kadencijos metus, negailėjusius iššūkių, neapibrėžtumo, tačiau leidusius ne tik kryptingai siekti būtinų pokyčių, bet ir įgyvendinti strateginės reikšmės projektus.
„Šiemet išlikęs neapibrėžtumas tiek geopolitikoje, tiek ir tarptautinėje ekonomikoje kūrė negatyvų kontekstą, todėl buvo reikalingi sprendimai ne tik amortizuojantys situaciją trumpuoju laikotarpiu, bet ir kuriantys reikiamas sąlygas ilgalaikių strateginių tikslų pasiekimui. Džiaugiuosi, kad šie darbai duoda vaisių“, – pažymėjo finansų ministrė G. Skaistė.
Biudžetas atliepiantis kylančius iššūkius
Sąžiningai įvertinus turimas galimybes ir mūsų tvirtiems įsipareigojimams – auginti ir stiprinti Lietuvą – nepasikeitus, 2024 metų biudžetas atliepia esminius prioritetus – švietimas, žmonių pajamų didinimas, saugumo stiprinimas, aukštą pridėtinę vertę kuriančios investicijos. Po kelių pastarųjų metų sukrėtimų, 2024-ųjų metų valstybės biudžetas leis žmonėms realiai pajusti šalies ekonomikos augimą.
Ateinančiais metais per 1,7 mlrd. eurų bus skiriama ženkliam žmonių pajamų didinimui. Iš šios sumos per 1 mlrd. eurų bus skirta dirbančiųjų pajamų didinimui. Didinant minimaliąją mėnesinę algą (MMA) 10 proc. nuo 840 iki 924 eurų bei 20 proc. keliant neapmokestinamąjį pajamų dydį (NPD) nuo 625 iki 747 eurų, šie sprendimai reikš papildomą 75,22 eurų pajamų augimą gaunantiems minimalią algą. NPD didinimas palies visus iki vieno vidutinio darbo užmokesčio (VDU) uždirbančius. Sodros duomenimis, Lietuvoje iki vieno VDU uždirba 811 tūkst. žmonių. Nuo kadencijos pradžios 2020 m. dėl minimalios mėnesinės algos ir NPD augimo pajamos „į rankas“ mažiausiai uždirbantiems didės 261 euru.
Tuo pačiu daugiau kaip 688 mln. eurų numatyti mokytojų, dėstytojų, kultūros ir meno įstaigų darbuotojų savivaldybių ugniagesių, medikų, prokurorų, statutinių pareigūnų, socialinės apsaugos ir darbo, teisėjų, kitų pareigūnų atlyginimams didinti.
Kitais metais senatvės pensijos didės kiek daugiau nei 12 proc., tam numatoma 519 mln. eurų, kurie vidutiniškai reikš 70 eurų didėjimą kas mėnesį būtinąjį stažą turintiems senjorams (pensija didėja nuo 575 eurų iki 644 eurų), o lyginant su 2020 m. – pensijos didėja 61 proc. arba 244 eurais „į rankas“. Šis sprendimas palies per 623 tūkst. žmonių.
Taip pat, matant ekonomikos šiųmetinį sulėtėjimą, kitiems metams numatomas ekonomikos skatinimas – per 3 mlrd. eurų skirta investicijoms, iš kurių didžiausia lėšų dalis – per 1 milijardą eurų – bus skirtas žaliajai transformacijai: per energetines bendrijas užtikrinti pigią ir netaršią energiją žmonėms bei viešajam sektoriui, taip pat paskolomis įmonėms skatinant aukštos pridėtinės vertės ir žaliųjų technologijų plėtrą, elektros iš atsinaujinančių energijos išteklių gamybą, renovaciją.
Nesiblaškyta ir finansuojant krašto saugumą – nuosekliai įgyvendinant parlamentinių partijų susitarimą ir Lietuvos įsipareigojimus susijusius su naryste NATO, Finansų ministerijos parengtame valstybės biudžeto projekte įsipareigota užtikrinti tolygų finansavimą, toliau stiprinant nacionalinius gynybos pajėgumus ir karinį mobilumą. Tikslingai nuo pat kadencijos pradžios didinant finansavimą Krašto apsaugos ministerijai – jis ateinančiais metais bus du kartus didesnis nei kadencijos pradžioje, viršys 2 mlrd. eurų ir sudarys 2,75 proc. nuo Lietuvos bendrojo vidaus produkto (BVP).
Papildomam krašto apsaugos finansavimui – Laikinas solidarumo įnašas
Finansų ministerija pasiūlė ir įgyvendino laikinąjį solidarumo įnašo įstatymą, kuriuo susiklosčius išskirtinėms aplinkybėms 2023 ir 2024 m. taikomas įnašas tik neplanuotas pajamas gaunantiems bankams. Solidarumo įnašas paliečia tik nelauktą kredito įstaigų palūkanų pajamų dalį, nesietiną su verslo sprendimais.
Prognozuojama, jog laikino solidarumo įnašo įstatymo galiojimo laikotarpiu bus surinkta apie 400 mln. eurų, kurie bus skirtikarinio mobilumo poreikių patenkinimui, užtikrinant Lietuvos pajėgumus priimti sąjungininkus, rekonstruoti kariniam transportui reikalingus kelius, statyti karinę infrastruktūrą.
„Naujos kartos Lietuva“ planas – pamatai ateities Lietuvai
Europos Komisijos pirmininkės Ursulos von der Leyen puikiu įvertintas „Naujos Kartos Lietuva“ planas šiemet sulaukė papildymo – gruodžio 1-ąją dieną oficialiai pasirašyta sutartis su EK dėl 1,7 mlrd. eurų naujų investicijų, įskaitant priemones verslui, žaliosioms, inovatyvioms, skaitmeninėms technologijoms, aukštos pridėtinės vertės produktų gamybai ir eksportui, kibernetiniam saugumui, daugiabučių renovacijai, netaršaus transporto bei atsinaujinančių energijos išteklių gamybos plėtrai.
Papildomos investicijos suplanuotos atsižvelgiant į geopolitinius svyravimus ir pokyčius regione bei poreikį stiprinti atsparumą energetikos sektoriuje. Todėl ne tik beveik dvigubai didinama visa plano apimtis nuo 2,2 mlrd. eurų iki 3,8 mlrd. eurų, bet ir dvigubinama mūsų ambicija iki 2030 m. visą valstybei reikalingą elektros energijos kiekį pasigaminti iš atsinaujinančių energijos šaltinių. Naujos priemonės ne tik sustiprins mūsų energetinį savarankiškumą, bet ir prisidės prie Lietuvos verslo konkurencingumo.
Reikšmingiausios naujos investicijos koncentruotai planuojamos nukreipti į dvi sritis: 1 mlrd. eurų skiriama paskoloms bei kitoms finansinėms priemonėms verslui ir papildomi daugiau nei 550 mln. eurų – į elektros iš atsinaujinančių energijos išteklių gamybą.
Tuo pačiu, Lietuva jau yra gavusi 542 mln. eurų už pirmąjį subsidinės dalies mokėjimo prašymą, kadangi įgyvendino susiplanuotus rodiklius. Taip pat Lietuva gruodžio 18 d. pateikė EK mokėjimo prašymą papildytai plano daliai už beveik 400 mln. eurų.
Užtikrintai judėdama pirmyn Lietuva įgyvendina reikalingus žingsnius, šį kartą – socialinės apsaugos, sveikatos sistemos, krašto gynybos ir žaliųjų finansų srityse. Dėl reformų šiose srityse ateinančių metų pradžioje Lietuva sulauks lėšų tolesnėms investicijoms tiek verslui, tiek žmonėms, kurios didins Lietuvos ekonomikos augimo potencialą, atsparumą ateities sukrėtimams, plės atsinaujinančių energijos išteklių naudojimą, energijos efektyvumo didinimą ir kibernetinį saugumą.
Tęsiama parama Ukrainai
Lietuva humanitarinei, karinei ir finansinei paramai Ukrainai nuo pat rusijos pradėto karo pradžios, jau yra skyrusi per vieną milijardą eurų, arba daugiau nei 1,8 proc. nuo bendrojo vidaus produkto (BVP) ir tarptautiniu mastu yra laikoma viena iš paramos teikimo lyderių.
Šiais metais Finansų ministerija ir toliau aktyviai rėmė Ukrainą per tarptautinių finansų institucijų, tokių kaip Pasaulio bankas, Europos investicijų bankas, Europos rekonstrukcijos ir plėtros bankas, Europos Tarybos vystymo bankas, ir Europos Sąjungos (ES) instrumentus bei dvišaliu būdu – iš viso skirta 36,1 mln. eurų. Prisidėdami prie paramos Ukrainai iniciatyvų didžiausią dėmesį skyrėme jų efektyvumui ir sverto poveikiui, t. y. kad mūsų įnašas suteiktų didžiausią pridėtinę vertę Ukrainai ir kad vienas įmokėtas euras sugeneruotų Ukrainai kuo daugiau papildomos paramos.
Priimti itin svarbūs sprendimai dėl Europos Tarybos vystymo banko (ETVB) ir Europos rekonstrukcijos ir plėtros banko (EBRD) kapitalo padidinimų, kurie įgalins ženkliau prisidėti prie Ukrainos būtinųjų finansavimo poreikių trumpuoju ir vidutiniu laikotarpiu užtikrinimo. Finansų ministerija Lietuvai tenkančią minėtų bankų kapitalo padidinimo dalį (ETVB – 2,759 mln. eurų; EBRD – 4,03 mln. eurų) apmokės per kelerius ateinančius metus.
Be to, siekiant būtinųjų sąlygų Tarptautinio valiutos fondo (TVF) programos įgyvendinimui 2023 m. kovą tvirtinant plačios apimties – 15,6 mlrd. JAV dolerių TVF programą Ukrainai Lietuva kartu su tarptautiniais partneriais pateikė politinio lygio pareiškimą, kuriuo TVF suteikė finansinį užtikrinimą, patvirtinantį šalių pasirengimą toliau remti Ukrainą ir užtikrinanti Ukrainos pajėgumus ateityje vykdyti įsipareigojimus TVF. Programa itin reikšminga tiek padengiant Ukrainos finansavimo poreikius tiek ir stiprinant šalies makroekonominį ir finansinį stabilumą bei vykdant būtinąsias reformas siekiant šalies narystės ES. Nuo Programos pradžios Ukrainai išmokėta 4,5 mlrd. JAV dolerių.
Daug dėmesio skirta dvišalių atstatymo projektų įgyvendinimui per Vystomojo bendradarbiavimo ir humanitarinės pagalbos fondą. 2023 m. Finansų ministerija iš skolintų lėšų nukreipė 11 mln. eurų šiam tikslui, kurių didžioji dalis, numatoma, bus panaudota 2024 metais.
Įgyvendinama ambicija prisitraukti AMLA į Vilnių
Lietuva išsikėlė ambicingą tikslą ir pateikė oficialią šalies paraišką dalyvauti Europinės Kovos su pinigų plovimu ir terorizmo finansavimu institucijos (angl. Anti-Money Laundering Agency, AMLA) įkūrimo konkurse, siūlant Vilnių, kaip strategiškai geriausią variantą agentūrai įsikurti.
Lietuva laikoma viena iš geriausiai pinigų plovimo ir teroristų finansavimo rizikas valdančių šalių, o remiantis Bazelio AML indeksu, Lietuva 2023 m. pateko į TOP 10 šalių, pasižyminčių mažiausia rizika pasaulyje. Kartu, tarp šalių, kurios išreiškė norą dalyvauti konkurse dėl AMLA būstinės, Lietuva pagal Bazelio indeksą yra pirmoje vietoje.
AMLA įkūrimas Vilniuje būtų stiprus kokybės ženklas, patvirtinsiantis Lietuvos pasiekimus šioje srityje ir įvertinantis ilgametį viešojo sektoriaus ir rinkos dalyvių įdirbį. AMLA atėjimas į Lietuvą papildytų Lietuvos finansų sektoriaus ekosistemą – tiek viešajam, tiek ir privačiajam sektoriams AMLA būtų itin svarbus. AMLA Vilniuje atneštų ir ekonominės naudos, kadangi agentūroje ilgainiui galėtų dirbti apie 400 gerai apmokamų specialistų. Tai, jog dalis specialistų persikeltų iš Europos, atvyktų su šeimomis, reiškia, kad institucijos įsikūrimas sostinėje suteiktų papildomą impulsą miesto ir šalies ekonomikai ir atskiriems sektoriams.
Šešėlinę ekonomiką ir PVM atotrūkį mažinanti Lietuva
Pridėtinės vertės mokesčio (PVM) atotrūkis Lietuvoje ir toliau nuosekliai mažėja, pranešė Europos Komisija. Spalį paskelbto EK Socialinių ir ekonominių tyrimų centro (angl. CASE) PVM atotrūkio ES šalyse tyrimo duomenimis, Lietuvoje per paskutinį dešimtmetį kasmet stebima PVM atotrūkio mažėjimo tendencija. 2021 metais PVM atotrūkis sudarė 14,5 procento ir, palyginti su 2020 metais, sumažėjo 4,2 procentinio punkto. Anot CASE vertinimo – tai didžiausias mažėjimas per visą skaičiavimo laikotarpį. Išankstiniais CASE vertinimais, 2022 metais PVM atotrūkis sumažėjo dar ženkliau – iki 13,5 procento, arba palyginti su 2020 metais sumažėjo 5,2 procentiniais punktais.
2021 m. PVM atotrūkis sudarė 14,5 proc., o 2022 m., prognozuojama, sudarys 13,5 proc.
2017
2018
2019
2020
2021
2022
2023
CASE ataskaita, 2023
25.2%
24.0%
20.6%
18.7%
14.5%
VMI vertinimas, 2023-01-25
25.4%
24.3%
20.7%
20.3%
14.3%
VMI vertinimas, 2023-05-23, prognozė
13.3%
11.7%
VMI skaičiavimai panašūs į CASE ataskaitoje pateiktus duomenis.
Išankstiniais duomenis, kurie rengiami Valstybinės mokesčių inspekcijos (VMI) skaičiavimais, PVM atotrūkio mažėjimo tendencija Lietuvoje išliks ir toliau. VMI pateikiamos tendencijos sutampa su CASE skaičiavimais.
Prie stabilaus PVM atotrūkio mažėjimo prisidėjo tiek augantis pasitikėjimas valstybe ir didėjantis mokesčių mokėtojų sąmoningumas, tiek ir nuoseklus administratoriaus darbas, užkardant mokestinius pažeidimus realiu laiku, taip pat, galimai, besikeičiantys vartotojų įpročiai: pvz., aktyvesnė prekyba elektroninėje erdvėje, didesnis atsiskaitymas negrynaisiais pinigais.
Tuo pačiu šešėlinės ekonomikos ir PVM atotrūkio mažinimas išlieka vienu iš svarbiausių Vyriausybės tikslų. Todėl finansų ministro įsakymu patvirtintas Šešėlinę ekonomiką ir pridėtinės vertės mokesčio atotrūkį mažinančių veiksmų planas kuriuo iki 2030 m. siekiama Lietuvoje nuosekliai sumažinti PVM atotrūkį iki 10 proc. t. y. ikiAštuonioliktosios Vyriausybės programoje nustatyto 2030 m. sėkmės rodiklio.
Preliminariais skaičiavimais, palaipsnis PVM atotrūkio sumažinimas (iki 10 proc. 2030 m.) galėtų kasmet vidutiniškai padidinti mokestines pajamas po 0,1 proc. nuo BVP, kas milijonais sudarytų nuo 63 iki 90 mln. eurų per metus. Dėl to laikotarpio pabaigoje (2030 m.) perskirstymas per biudžetą galėtų būti didesnis apie 760 mln. eurų arba 1 p. p. nuo BVP.
Vyriausybės taupymo lakštai – saugi investicija žmonėms
Finansų ministerija rugpjūtį atnaujino Vyriausybės taupymo lakštų (VTL) platinimą. Tai saugi ir generuojanti grąžą investicija, panaši į terminuotus indėlius banke, tik šiuo atveju gyventojai savo santaupas patikėtų Vyriausybei. VTL platinimas sugrąžintas praplečiant galimybes gyventojams rinktis kur investuoti sukauptas lėšas, tuo pačiu Vyriausybei – tai galimybė formuoti dar vieną skolinimosi priemonę – pasiskolinti iš gyventojų tiesiogiai ir tokiu būdu pritraukti kitur neinvestuotas santaupas.
Pirkti taupymo lakštus ne tik pakankamai naudinga, bet kartu taip žmonės skolina valstybei, kuri jų pinigus panaudoja viešosioms paslaugoms finansuoti. Per penkias lakštų platinimo emisijas gyventojai įsigijo VTL už 176,3 mln. eurų.
Kuriamas nacionalinis plėtros fondas – pirmas toks šalyje
Finansų ministerija šiemet taip pat sėkmingai tęsia iki šiol 4 buvusių ir funkcijas dubliavusių nacionalinių plėtros įstaigų – INVEGA, VIVA, VIPA, ŽŪPGF – sujungimą, sutelkiant visus jų finansinius ir žmogiškuosius išteklius vienoje vietoje.
Iki šiol išsibarsčiusios ir besidubliuojančiomis funkcijomis veikusios įstaigos neužtikrindavo pakankamo finansavimo rinkos trūkumui padengti, nesuteikdavo reikiamos pagalbos verslui, po skirtingas įstaigas buvo išskaidytos funkcijos kėlė neaiškumą.
Konsoliduotasfondas užtikrins vieningą investavimo strategiją, priemonių sinergiją, efektyvų ES paramos pakartotinį panaudojimą, institucinių ir privačių investuotojų pritraukimą, didesnes investicijas į strategines veiklos sritis – nuo aukštos pridėtinės vertės sektorių vystymo, iki žaliosios ir skaitmeninės transformacijos bei vieno langelio principą verslui ir privatiems investuotojams.
Reikalingi sprendimai strateginėms kryptims
Finansų ministerija parengė eilę sprendimų, kurie strateginėms sritims padės augti ir veikti dar efektyviau.
Vienas iš pavyzdžių – kartu su rinkos dalyviais sukurtos 2023-2028 m. „Fintech“ sektoriaus plėtros Lietuvoje gairės, numatant per artimiausius penkerius metus sektoriaus plėtrą ir pasiektą galutinį tikslą – tapti tarptautiniu mastu pripažįstamu aukštos pridėtinės vertės Europos „Fintech“ centru.
„Fintech“ sektoriui sėkmingai augant ir plečiantis svarbu užtikrinti kokybinę sektoriaus plėtrą, kompetencijų ir talentų ugdymą bei rizikų valdymą ir didėjančią įmonių brandą, todėl sukurtos ilgametės plėtros gairės užtikrins, jog į Lietuvą pritraukiamos inovatyvius sprendimus siūlančios įmonės, platesnis finansinių paslaugų kiekis ir konkurencingesnė kaina bei didesnis Lietuvos, kaip jurisdikcijos, žinomumas. Be to, brandus sektorius galės garantuoti ir kokybiškas bei gerai apmokamas darbo vietas Lietuvos žmonėms.
Tuo pačiu siekiant pritraukti privačias lėšas ekonomikos žalinimui, Finansų ministerija su rinkos dalyviais sukūrė 2023-2026 m. Lietuvos žaliųjų veiksmų planą ir įkūrė Žaliųjų finansų institutą.
Plano tikslas – suburti tiek viešąsias, tiek ir privačiąsias investuotojų lėšas ir nukreipti jas į žaliuosius, aplinkai neutralius projektus.
Europos Sąjunga kelia ambicingą tikslą – iki 2050 metų tapti pirmąja pasaulyje klimatui neutralia ekonomika. Lietuva, siekdama įgyvendinti strateginius poveikį klimatui mažinančius projektus ir sklandų perėjimą prie atsinaujinančių energijos išteklių, telkia tam reikalingas investicijas. Iki 2030 metų – perėjimui prie žaliosios ekonomikos reikės bent apie 14 mlrd. eurų – iš kurių beveik 10 mlrd. numatoma padengti viešųjų finansų lėšomis. Planas padės efektyviai mobilizuoti tiek viešuosius, tiek privačiuosius resursus klimato kaitos švelninimo ir energetikos tikslams pasiekti bei padidinti Lietuvos patrauklumą tiems, kurie renkasi investuoti į žaliuosius finansinius produktus, ir tapti Baltijos šalių žaliųjų finansų lydere.
Naujasis Žaliųjų finansų institutas yra atsakingas už ekosistemos, padėsiančios sutelkti lėšas vienoje vietoje, kūrimą, taip pat koordinuos skirtingų sektorių bendradarbiavimą, konsultuos rinką, organizuos mokslinius tyrimus ir švietimą, populiarins Lietuvą, kaip tvarių finansų jurisdikciją.
Taip pat šiemet Finansų ministerija parengė įstatymų projektus ir siūlo europinius kriptoturto rinkų ir lėšų pervedimo reglamentus įgyvendinti netgi anksčiau, nei jie planuojami Europoje. Lietuvoje sparčiai augant kripto turto įmonių skaičiui, būtina imtis sektoriaus brandos stiprinimo, todėl parengti projektai nustato naujus reikalavimus kripto turto paslaugų teikėjams ir įtvirtina licencijavimo procesą. Šie pokyčiai užtikrins neprofesionalių investuotojų aukšto lygio apsaugą bei geriau valdomas kriptoturto paslaugų teikėjų pinigų plovimo ir teroristų finansavimo bei sankcijų vengimo rizikas.
Be jau minėtų iniciatyvų, Finansų ministerija šiemet inicijavo Biudžeto sandaros pakeitimus, kurie įsigaliojo pritarus Seimui, jais pirmą kartą istorijoje įtvirtintas vidutinės 3 m. trukmės biudžeto sudarymas. Kitaip tariant, nuo ateinančių metų Vyriausybė rengs ne tik standartinį metinį biudžeto projektą, bet ir trejų metų biudžeto projektą. Pakeitimai užtikrins efektyvesnį biudžetų planavimą, aiškesnę fiskalinę politiką, bus galima nuosekliau vertinti ir priimti sprendimus, jų įtaką vėlesnių metų finansiniams rodikliams, finansavimo užtikrintumą vidutiniu laikotarpiu.
Taip pat ministerija įgyvendino Valstybės iždo konsoliduoto sąskaitų valdymo sistemą (VIKSVA). Tai leido įdiegti pažangius bankinius sprendimus valstybės iždo sistemoje, kurie atveria galimybes efektyviam ir racionaliam valstybės piniginių išteklių valdymui. Prie naujai įdiegtos sistemos jau prisijungė 229 valstybiniai vartotojai, iki 2028 m. numatoma iš viso pritraukti apie 470 viešojo sektoriaus vartotojų.
