Finansų ministerija reaguodama į Europos Komisijos (EK) dalinį pozityvų įvertinimą 142 „Naujos kartos Lietuva“ plano rodikliui, pritaikytą 8,7 mln. eurų sankciją ir gegužės mėnesį planuojamus išmokėti 14,88 mln. eurų, svarstys galimybę kreiptis į Europos Sąjungos Bendrąjį teismą (ESBT) dėl Komisijos veiksmų atitikties instrumento reglamentui. Lietuva pagal „Naujos kartos Lietuva“ planą jau yra gavusi beveik 1 mlrd. eurų subsidijos lėšų ir daugiau kaip 470 mln. eurų paskolos lėšų.
„Finansų ministerija rimtai vertins galimybę kreiptis į Europos Sąjungos Bendrąjį teismą, prašant jo įvertinti, ar Lietuvai pritaikytas dalinis pozityvus Europos Komisijos vertinimas atitinka šio instrumento reglamentą. Projektų pažangos vertinimo metodika buvo patvirtinta gerokai po to, kai šalys sutarė su EK dėl savo įsipareigojimų, todėl kyla abejonės dėl jos taikymo proporcingumo, atitikimo ES reglamento nuostatoms bei teisėtų lūkesčių principams. Nemanome, jog EK korektiškai įgyvendina įgaliojimus suteiktus jai reglamento“, – pažymėjo finansų ministrė Gintarė Skaistė.
Lietuva rimtai vertins galimybę kreiptis į ESBT. Jei būtų apsispręsta įgyvendinti šį procesą, tuomet Finansų ministerija teiktų prašymą Teisingumo ministerijai pateikti poziciją Vyriausybei. Sulaukus Vyriausybės pritarimo būtų rengiami procesiniai dokumentai, kuriuos ESTT teiktų Teisingumo ministerija. Ieškinys turi būti pateiktas per 2 mėn. nuo EK sprendimo paskelbimo.
Primename, kad 2022 m. lapkričio 30 d. Lietuvai pateikus pirmąjį „Naujos kartos Lietuva“ plano įgyvendinimo mokėjimo prašymą, 2023 m. vasario 28 d. EK pateikė pirmojo mokėjimo prašymo vertinimą ir pranešė, jog Lietuvą pasieks per pusė milijardo eurų lėšų: patvirtintas 31-as rodiklis iš 33 pateiktų. Už įgyvendintas reformas dar 2023 m. esame gavę 542 mln. eurų, kas sudaro jau beveik ketvirtadalį plano sumos.
Dėl 2 rodiklių (mokesčių pertvarka – 142, 144 NKL plano rodikliai) EK priėmė sprendimą laikinai suspenduoti 26 mln. eurų išmokėjimą, kol jie bus galutinai pasiekti. Praėjusių metų gruodį EK įvertinusi Lietuvos pateiktą papildomą informaciją apie atliktus veiksmus, laiko 144 rodiklį „Seimui pateikti išsamios analizės pagrindu parengti pasiūlymai dėl aplinkosauginių mokesčių ir kitų ekonomikos augimo nestabdančių šaltinių apmokestinimo plėtros“ visiškai pasiektu.
EK pozityviai įvertino Vyriausybės pateiktus pasiūlymus Seimui dėl nekilnojamojo turto mokesčio pakeitimų. Aplinkosauginių mokesčių pakeitimai jau buvo pateikti anksčiau ir EK jau buvo pripažinusi šią rodiklio dalį pasiekta.
Įvertinusi Lietuvos pateiktą papildomą informaciją apie atliktus veiksmus dėl 142 rodiklio „Seimui pateikti išsamios analizės pagrindu parengti pasiūlymai dėl mokesčių lengvatų ar specialių apmokestinimo režimų atsisakymo“, EK laiko rodiklį pasiektu 50 proc.Iš viso, atskaičius dalį jau išmokėto avanso Lietuvai papildomai už šiuos 2 rodiklius gegužės mėn. bus išmokėta 14,882 mln. eurų suma.
Lietuva EK pateikė mokesčių lengvatų ir specialių mokesčių režimų analizę su argumentais dėl kurių atskirų mokesčių lengvatų nėra atsisakoma. Įgyvendinant minėtą rodiklį Vyriausybė Seimui pateikė Pelno mokesčio įstatymo, Gyventojų pajamų mokesčio įstatymo, Akcizų įstatymo ir Nekilnojamojo turto mokesčio įstatymo pakeitimų projektus, kurias siūloma atsisakyti įvairių mokesčių lengvatų. Šie pakeitimai, Lietuvos vertinimu, neabejotinai reikšmingai prisideda prie 142 rodiklio pasiekimo ir įgyvendina „Naujos kartos Lietuva“ plane numatytus Lietuvos įsipareigojimus.
Iš viso Naujos kartos plane numatyta reformų ir investicinių projektų už beveik 2,3 mlrd. Eurų pagal subsidijų planą ir 1,55 mlrd. Eurų pagal paskolų planą.
