Vidaus reikalų viceministrė Agneta Ladek dalyvavo Europos Sąjungos (ES) vidaus reikalų taryboje Liuksemburge. Pagrindinis dėmesys skirtas pasirengimo krizėms ir reagavimo į jas stiprinimui ES lygiu ir Šengeno erdvės padėties klausimams. Taip pat aptarta ES vizų politika ir teisėkūros iniciatyvos, siekiant efektyvesnės teisėsaugos prieigos prie duomenų.
„Esant dabartinei įtemptai geopolitinei situacijai, ES pasirengimo ir reagavimo į krizes stiprinimas yra kaip niekad aktualus. Gyvename naujoje realybėje, kuri reikalauja iš esmės atnaujinti civilinės saugos sistemą – tiek nacionaliniu, tiek ES lygmeniu. Pasisakome už ES civilinės saugos mechanizmo stiprinimą, taip pat už glaudesnę ES – NATO sąveiką, gerinant ES parengtį krizėms“,– teigia vidaus reikalų viceministrė A. Ladek.
Taryboje pristatyta, jog šiuo metu rengiama ES ataskaita apie tai, kaip pagerinti Europos civilinę ir karinę parengtį. Tai bus Europos atsparumo krizėms apžvalga visos visuomenės mastu, apimant tiek įprastinę gynybą, tiek naujas ir kylančias kibernetinio saugumo ir hibridines grėsmes. Tikimasi, kad ataskaita bus paskelbta 2024 m. spalio mėn.
Ministrai diskutavo dėl prioritetų kitam metiniam Šengeno Tarybos politiniam ciklui. Numatyta didinti išorės sienų atsparumą, kartu konsoliduojant procedūrų bei sistemų skaitmeninimą. Lietuva akcentavo, jog šiame kontekste svarbu didinti atsparumą neteisėtų migrantų instrumentalizacijai bei kitoms hibridinėms saugumo grėsmėms. Prioritetiniu laikomas ir grąžinimo sistemų veiksmingumo bei vidaus saugumo didinimas, kartu užtikrinant laisvą keliavimą Šengeno erdvės viduje.
Pasak viceministrės, būtina pereiti prie kompleksinės sienų apsaugos, investuoti į infrastruktūrą ir technologijas, stiprinti žmogiškuosius pajėgumus, aprūpinti juos NATO standarto įranga. Lietuva daug galimybių mato sienų stebėjimo iš oro srityje, itin svarbus ir sienų valdymo skaitmenizavimas. Viceministrės teigimu, visa tai reikalauja didelių finansinių investicijų, todėl ES išorės sienų apsaugos stiprinimas turėtų būti tinkamai remiamas ES fondų lėšomis.
Taryboje pristatytas siūlymas rengti bendrą ES vizų politikos strategiją. Viceministrė išreiškė pritarimą šiai idėjai ir pabrėžė, jog bevizis režimas negali būti laikomas savaime suprantamu dalyku. Trečiosios šalys, kurių piliečiai į ES gali atvykti be vizų, turi įrodyti, kad yra patikimos partnerės. Taip pat reikia spręsti trečiųjų šalių, kurios yra ES partnerės ar tranzito valstybės, vizų politikos suderinimo su ES vizų politika klausimą. Dabartiniame geopolitiniame ir saugumo situacijos kontekste, Lietuvoje taikoma griežta asmenų, atvykstančių iš Rusijos ir Baltarusijos, kontrolė. Tai, kad šalys partnerės taiko bevizį režimą šalims agresorėms, Lietuvai kelia susirūpinimą.
Ministrams pristatytos aukšto lygio grupės rekomendacijos dėl veiksmingos prieigos prie duomenų teisėsaugai užtikrinimo. Iššūkius, su kuriais susiduria teisėsaugos institucijos, siekdamos gauti reikiamus duomenis kovai su nusikalstamumu skaitmeniniame amžiuje, ES vidaus reikalų ministrai aptarė dar praėjusių metų pradžioje. Po to buvo įsteigta speciali darbo grupė, kuri išanalizavo situaciją ir pateikė konkrečias rekomendacijas dėl reikalingų veiksmų. Šioje taryboje siekta suformuoti politines gaires dėl tolimesnių veiksmų. Apibendrinimai bus pateikti būsimai Komisijai, siekiant neatidėliotinų teisėkūros iniciatyvų kitame ES politikos cikle.
Lietuva pastangas siūlo koncentruoti 3 pagrindinėmis kryptimis: teisinės bazės kūrimas ir tobulinimas, technologinių inovacijų ir pajėgumų vystymas ir informuotumo didinimas keliant pasitikėjimą teisėsauga. Teisėsauga turi būti įgalinta atliepti dabartinius iššūkius. Ypač aktuali sritis, kur pokyčio reikia nedelsiant, yra kova prieš vaikų seksualinį išnaudojimą.
