Energetikos vizijoje iki 2050 metų pateikti scenarijai, kurie atveria galimybes Lietuvai tapti naujos kartos pramonės plėtros centru ir klimatui neutralia valstybe. Lietuva nuo iškastinio kuro pereitų prie elektros iš atsinaujinančių energijos išteklių (AEI), elektrą pasigamintų šalies poreikiams, vandenilio gamybai, o eksportuotų ne tik energiją, tačiau ir aukštesnės vertės tvarius produktus.
„Siekiame visiškos energetinės nepriklausomybės ir turime labai aiškią viziją, į ką transformuosis Lietuvos energetika 2050 metais. Buvome priklausomi nuo iškastinio kuro ir elektros energijos importo, ir tik pastaraisiais metais atsinaujinančiosios energijos plėtra įgavo naują pagreitį – atsinaujinančios energijos išteklių plėtra augo kartais ir jau viršijo 2 GW ribą. Sektoriaus vystymo tempas tik spartės, ir iki 2030 m. siekiame būti pilnai energetiškai nepriklausomi, o vėliau siekti tapti elektrą eksportuojančia šalimi.“, sakė Energetikos ministras Dainius Kreivys.
Energetikos transformacijos studiją rengė energijos perdavimo ir mainų įmonių grupė „EPSO-G“ kartu su tarptautinės konsultacijų įmonės DNV ekspertais. Taip pat buvo bendradarbiaujama su Lietuvos pramonės, energetikos įmonėmis ir ekspertais.
Pasak ministro, energetikos transformacija atveria naujas galimybes esamų pramonės šakų augimui ir turės įtakos naujų pramonės šakų investicijoms Lietuvoje. Planuojami pokyčiai turi atnešti naudą visiems Lietuvos gyventojams – energijos ištekliai, elektra turi būti tiekiama tiek gyventojams, tiek verslui priimtina kaina.
Siekiant transformuoti energetikos sistemą ir užtikrinti konkurencingas bei stabilias energijos kainas vartotojams, būtina susitelkti į ne tik į atsinaujinančios energetikos plėtrą ar perdavimo tinklų ir jungčių patikimumą bei vystymą, tačiau ir sudaryti palankias sąlygas pramonės, šilumos ir transporto dekarbonizacijai ir atsirandančių lankstumo priemonių integracijai į vieningą sistemą.
„Studijoje numatyti trys skirtingo ambicingumo Lietuvos energetikos transformacijos scenarijai, kurie numato, kaip atrodytų mūsų elektros gamyba, kaupimas, paklausos lankstumas ir tarpvalstybinė infrastruktūra. Patraukliausia perspektyva Lietuvai – tapti energiją eksportuojančia šalimi. Tam reikia viduje išnaudoti energijos perteklių ir vandenilio gamybą, kuriant aukštos pridėtinės vertės nulinės emisijos produktus, pvz, sintetinius degalus.“- sakė ministras D. Kreivys.
Lietuva jau yra pažengusi į tvarios energetikos ateitį – sausumoje vystomi saulės ir vėjo elektrinių parkai, ruošiamasi jūrinio vėjo parkų plėtrai Baltijos jūroje, planuojami žaliojo vandenilio ir kiti strateginiai energetikos projektai. Lietuva iki 2030 metų turėtų ne tik pasigaminti elektros energijos vidaus poreikiams, bet ir sudaryti sąlygas vandenilio pramonės kūrimuisi bei likutinės energijos eksportui.
Šių metų trečiąjį ketvirtį 50 proc. Lietuvoje suvartotos elektros energijos buvo pagaminta šalies viduje, tačiau dėl sparčiai didėsiančio suvartojamos elektros energijos poreikio svarbu ir toliau didinti vietinės elektros energijos gamybos apimtis. Šiuo metu Lietuvoje per metus suvartojama apie 11 teravatvalandžių (TWh) elektros energijos, o 2050 m. šis poreikis gali siekti net 74 TWh per metus. Viena iš svarbių priežasčių elektros energijos poreikio augimui – kitų (iškastinių) kuro bei žaliavų rūšių pakeitimas netaršia energija, taip pat vandenilio gamybos elektrolizės būdu (angl. power-to-gas) plėtra bei pramonės ir transporto sektorių dekarbonizacija prioritetą teikiant elektrifikacijai.
Šiuo metu, Lietuva yra priklausoma nuo gamtinių dujų, naftos ir elektros energijos importo, tačiau iki 2050 m. situacija pasikeis iš esmės, palaipsniui atsisakant iškastinio kuro ir jį pakeičiant elektra iš atsinaujinančių energijos šaltinių, biodujomis ir vandeniliu. Didžioji dalis elektros energijos 2050 m. bus tiekiama iš sausumoje ir jūroje esančių vėjo jėgainių, saulės elektrinių, taip pat kitų lanksčių energijos generacijos įrenginių.
Elektros energijos gamybos pikai paskatins pigaus žaliojo vandenilio ir sintetinių degalų gamybą elektrolizės būdu. Iki 2030 m. Lietuvoje planuojama pastatyti 1,3 GW galios vandenilio gamybos iš elektros įrenginių, o iki 2050 m. bendras vandenilio gamybos pajėgumų kiekis sieks 8,5 GW.
Anot vizijos autorių, tarpusavyje suderintos ekosistemos sukūrimas bus itin svarbus siekiant užtikrinti energetikos sistemos saugumą ir adekvatumą. Todėl tikslinga vykdyti veiksmus keliomis kryptimis apimant tęstinę AEI plėtrą, pramonės, vartojimo persiorientavimą į nulinės emisijos produktus, vandenilio transportavimą bei saugojimą, lankstumo paslaugų plėtrą, jungčių pakankamumą sistemos poreikiams bei energijos eksportui. Skandinavijos ir Baltijos šalys turi didelį potencialą tapti žalios energijos eksportuotojomis į Centrinę Europą.
Plačiau apie studiją.
