Dirbtinio intelekto taikymo žiniasklaidoje realijos, problematika ir perspektyvos nagrinėtos Kultūros ministerijos kartu su programa „Kurk Lietuvai“ surengtame forume „Žinių algoritmas: ar avatarai skaitys lietuviškas žinias?“.
Kultūros viceministras Vygintas Gasparavičius, pasveikinęs iniciatyvą surengti tokią diskusiją, teigė, kad išnaudodami dirbtinio intelekto potencialą, turime suvaldyti ir jo keliamus iššūkius. Dirbtinio intelekto įrankiai turi būti naudojami ne tik informuojant visuomenę, bet ir atskiriant patikimą, teisingą informaciją nuo netikrų naujienų bei propagandos.
„Lietuva galėtų imtis lyderystės, tarptautiniu mastu keldama teisėto atlygio autoriams, kurių sukurtas turinys naudojamas dirbtiniam intelektui apmokyti, klausimus, o pirmininkavimo Europos Sąjungos Tarybai laikotarpiu tai galėtų būti vienas iš prioritetų“, – sakė viceministras.
Agentūros „Black Unicorn PR“ Londone įkūrėja ir vadovė Julija Jegorova savo pranešime pastebėjo, kad kol kas dirbtinis intelektas ir žurnalistika gali sugyventi geriau, nei tikėtasi. Ji pabrėžė atsirandantį dirbtinio intelekto ir žurnalistikos bendradarbiavimą, sprendžiant tokias problemas kaip, pavyzdžiui, kova su vaizdo klastotėmis (angl. „deepfakes“). Geras pavyzdys – Turinio autentiškumo iniciatyva, kuri vienija didžiausias pasaulio technologijų ir žiniasklaidos bendroves, kad sukurtų vaizdų ir kito turinio kilmės atsekimo mechanizmus.
„Daugybė apklausų ir tyrimų rodo, kad žmonės vis dar teikia pirmenybę kitiems žmonėms, atsakingiems už naujienas, ir atsargiai žiūri į tai, kad dirbtinis intelektas imtųsi vadovauti šiai sričiai“, – apibendrino J. Jegorova.
„Kurk Lietuvai“ projektų vadovė Agnė Mikštienė pristatė dirbtinio intelekto taikymo Lietuvos žurnalistikoje tendencijų analizę ir atlikto tyrimo rezultatus.
„Akivaizdu, kad dirbtinio intelekto integracija į Lietuvos žurnalistiką yra neišvengiama, tačiau norint ją įgyvendinti sėkmingai ir atsakingai, būtina spręsti iškilusius iššūkius. Tai apima ne tik techninius aspektus, tokius kaip lietuvių kalbos DI įrankių tobulinimas, bet ir etinius, teisinius klausimus, susijusius su skaidrumu, atsakomybe bei autorių teisėmis“, – teigė A. Mikštienė.
Kartu su tyrimo rezultatais pateiktose rekomendacijos siūloma inicijuoti ir koordinuoti nacionalinių gairių ir standartų dėl dirbtinio intelekto taikymo žurnalistikoje kūrimą. Šios gairės turėtų apimti etinius principus, skaidrumo reikalavimus, atsakomybės ribas, turinio žymėjimo praktiką ir kitus svarbius aspektus.
„15min“ vyriausiasis redaktorius Vaidotas Beniušis pasidalijo DI įrankių taikymo kasdieniame redakcijos darbe praktine patirtimi.
„Šiuo metu dirbtinis intelektas yra žurnalisto asistentas. Svarbų vaidmenį jis atlieka renkant ir analizuojant duomenis, taip pat tikrinant faktus, atlikdamas kitas pagalbines funkcijas. Tačiau pačių žurnalistinių tekstų autoriumi dirbtinis intelektas negali būti niekaip. Galutinę atsakomybę (kaip ir nuopelnus) vis tiek privalo prisiimti žmogus – žurnalistas. Mes žinome, kad turime išlaikyti ir stiprinti pasitikėjimą žiniasklaida. Tradicinės žiniasklaidos vertybės vis tik yra svarbios“, – tvirtino V. Beniušis.
Forume dalyvavęs bendrovės „Tilde“ technologijų skyriaus vadovas Giedrius Karauskas pristatė pažangą ir perspektyvas diegiant lietuvių kalbą į duomenų masyvus bei dirbtinio intelekto įrankius.
Diskusijos įrašas.
Kultūros ministerijos nuotrauka
