Vyraujant sausiems orams šalyje, gerokai išaugo gaisrų, kylančių atvirosiose teritorijose (pievose, miškuose, durpynuose) skaičius. Vilniaus priešgaisrinė gelbėjimo valdyba (toliau – Vilniaus PGV), atsižvelgdama į susiklosčiusią situaciją, sustiprino gaisrų prevenciją Vilniaus PGV teritorijose esančiuose miškuose, durpynuose, taip pat miškuose įrengtose poilsiavietėse, kempinguose.
Bendradarbiaudami su VĮ Valstybinių miškų urėdijos Nemenčinės regioninio padalinio miškų urėdijų girininkais, Vilniaus PGV pareigūnai lankėsi Dvarčionių bei Mickūnų degusių miškų pakločių teritorijose, pasikeitė gerąja praktika, vykdant miškų gaisrų prevenciją.
Kitose miškingose atvirosiose teritorijose buvo naudojamas bepilotis orlaivis (dronas), galintis aptikti gaisrų židinius. Įvertinus, jog esant saulėtiems ir karštiems orams žmonės poilsiaudami daug laiko praleidžia gamtoje, pareigūnai taip pat lankėsi prie Tapelių, Balžio, Antavilių ežerų įrengtose miško poilsiavietėse. Sutiktiems poilsiaviečių lankytojams buvo priminti ne tik saugaus elgesio reikalavimai vandenyje, bet ir suteiktos konsultacijos dėl tinkamo kietojo kuro kepsninių, šašlykinių kūrenimo, draudimo deginti laužus neleistinose vietose.
Poilsiautojai taip pat buvo informuoti apie padidėjusą miško gaisrų grėsmę, degančių miškingų teritorijų keliamą pavojų bei priminta apie gresiančią administracinę atsakomybę už priešgaisrinės saugos reikalavimų nesilaikymą.
