Ministras Dainius Kreivys kritinės energetikos infrastruktūros apsaugos ir Rusijos SGD dujų importo apribojimo klausimus pristatė Estijos, Latvijos, Lietuvos ir Lenkijos parlamentų Europos reikalų komitetų pirmininkų susitikime.
„Rusijos karo Ukrainoje kontekste tapo akivaizdu, kad kritinės energetikos infrastruktūros apsauga ir priklausomybės nuo rusiškos energijos mažinimas yra būtini Baltijos regiono ir visos Europos saugumui bei atsparumui užtikrinti. Stiprinti nacionalinės gynybos priemones, plėtoti regioninį bendradarbiavimą ir ryžtingai siekti panaikinti rusiškų SGD importą yra itin svarbu, siekiant ilgalaikio energetinio saugumo ir apsaugos nuo hibridinių grėsmių. Dabar, kaip niekada anksčiau, reikalingi vieningi veiksmai mūsų energetikos sistemoms apsaugoti ir saugesnei ateičiai kurti“, – sakė D. Kreivys.
Lietuva padarė reikšmingą pažangą stiprinant kritinės infrastruktūros apsaugą, tačiau be nacionalinių pastangų būtina nustatyti bendrus standartus visame regione, kad būtų užtikrintas vieningas ir koordinuotas požiūris į energetinį saugumą. „Šis klausimas turi likti aukščiausiu prioritetu tiek ES, tiek NATO. Kritinės energetikos infrastruktūros apsauga nuo hibridinių grėsmių nėra užduotis, kurią galėtų įveikti viena šalis – tam reikia sustiprinto bendradarbiavimo tarp įvairių subjektų, šalių ir institucijų“, – sakė ministras.
Ministras taip pat pabrėžė būtinybę atsisakyti rusiškų SGD importo: „ES padarė didelę pažangą, per dvejus metus pradėdama rekordinius septynis naujus SGD terminalų projektus. Tačiau būtent SGD terminalai dabar naudojami kaip „užpakaliniai vartai“, leidžiantys rusiškai energijai grįžti į Europą. Reikia nuolatinio skaidraus situacijos stebėjimo, po kurio turėtų sekti konkretus ir įgyvendinamas planas rusiškų SGD importui nutraukti. Jei savanoriškos priemonės nepasiteisins, turime reikalauti privalomų teisėkūros pasiūlymų iš Europos Komisijos.“
Estijos, Latvijos ir Lenkijos delegacijos vizito Lietuvoje metu taip pat apsilankė energijos kaupimo sistemos operatorės „Energy cells“ baterijų parke Vilniuje, kur pristatyta Baltijos šalių pasirengimo sinchronizuotis su kontinentine Europa eiga.
Lietuvos Respublikos Seimo Europos reikalų komiteto (ERK) organizavo susitikimą su Estijos, Latvijos, Lietuvos ir Lenkijos parlamentų Europos reikalų komitetų pirmininkais. Seimo ERK pirmininkas Žygimantas Pavilionis, Estijos pirmininkas Pėteris Talis (Peeter Tali), Latvijos pirmininkas Edmundas Cepurytis (Edmunds Cepurītis), Lenkijos (Seimo) pirmininkė Agnieška Pomaska (Agnieszka Pomaska) ir Lenkijos (Senato) pirmininkas Bogdanas Klichas (Bogdan Klich) taip pat aptarė iššūkius prie ES išorinių sienų, tarpparlamentinį bendradarbiavimą ir artėjantį Lenkijos pirmininkavimą ES Tarybai. Šis susitikimas skirtas pasirengti Sąjungos reikalų parlamentinių komitetų konferencijai (COSAC).
Sąjungos reikalų parlamentinių komitetų konferencija (COSAC) (angl. Conference of Parliamentary Committees for Union Affairs) – didžiausias ir svarbiausias ES valstybių narių parlamentų Europos reikalų komitetų ir Europos Parlamento narių renginys, kuriame aptariami patys svarbiausi ES darbotvarkės klausimai. Konferenciją rengia pirmininkaujančios ES Tarybai valstybės narės parlamentas. Neformalūs Estijos, Latvijos, Lietuvos ir Lenkijos parlamentų Europos reikalų komitetų pirmininkų susitikimai rotacijos principu rengiami prieš kiekvieną COSAC plenarinį posėdį.
Olgos Posaškovos (LRS) nuotrauka
