Ar esame atsparūs dezinformacijai ir pasirengę nelaimėms?

0
Ar esame atsparūs dezinformacijai ir pasirengę nelaimėms?
Share

2024-04-09

Šiandien Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamente vyko renginys, kuriame darbuotojai galėjo sužinoti, kuo pavojinga dezinformacija, kaip atpažinti melagienas, kaip pasirengti ekstremaliosioms situacijoms ir kodėl būtina turėti išvykimo krepšį. Apie tai, kas yra dezinformacija, kaip ją atpažinti, kaip į ją reaguoti kalbėjo departamento Komunikacijos skyriaus vedėja Vida Šmigelskienė.

„Dezinformacija yra faktus iškraipanti informacija, kuria siekiama suklaidinti. Jos tikslas – sukelti abejonę, netikrumą ir priešiškumą, suskaldyti visuomenę, – sakė V. Šmigelskienė. – Netikros naujienos plinta greičiau nei kita informacija, nes žadina emocijas ir atkreipia dėmesį.“

Apie pasirengimą ekstremaliosioms situacijoms kalbėjęs Vilniaus priešgaisrinės gelbėjimo valdybos Civilinės saugos skyriaus viršininkas Donatas Gurevičius akcentavo, kad nelaimė gali ištikti čia ir dabar, todėl svarbu būti pasirengus. „Karas Ukrainoje parodė, kad pasirengimo ekstremaliosioms situacijoms srityje buvo nemažai spragų. Tačiau ir be karo nelaimių gali būti labai daug – gamtinių, socialinių, techninių, ekologinių. Kilus Viršuliškių gaisrui, gyventojai norėjo patekti į savo butus, bet negalėjo. Jeigu būtų susidėję išvykimo krepšį, kuriame būtų dokumentai ir svarbiausi daiktai, būtų lengviau išgyvenę kelias dienas.“

Pasak D. Gurevičiaus, apie 50 proc. žmonių žino, kaip elgtis nelaimių metu, tačiau krepšį susidėjęs turi tik vienas kitas.

D. Gurevičius departamento darbuotojams priminė ekstremaliųjų situacijų valdymo etapus, penkių žingsnių programą saugumui, akcentavo, jog būtina susidaryti šeimos planą.

Vilniaus PGV Civilinės saugos skyriaus vyresnysis specialistas Paulius Rinkevičius pademonstravo išvykimo krepšį ir išsamiai paaiškino, ką į jį būtina susidėti. Suaugusiojo krepšys turėtų sverti apie 30 kg, vaiko kuprinė – 5 kg. Jis taip pat priminė, jog krepšio turinį reikia nepamiršti nuolat atnaujinti. Pavasarį ir rudenį pakeisti drabužius pagal sezoniškumą, pasižiūrėti, ar nesibaigia maisto produktų galiojimo terminas. 

Civilinės saugos specialistai akcentavo, jog mūsų saugumas – mūsų rankose.