Žaliasis kursas, skaitmeninimas ir švietimas yra tarp trijų svarbiausių šios Vyriausybės prioritetų, kurie vienas kitą papildo ir didina jų potencialą. Finansų ministerijos kryptingas ir nuoseklus darbas pastaraisiais metais lemia, kad žalieji finansai tampa suplanuotomis milijardinėmis investicijomis, kurios leis padidinti Lietuvos ekonomikos atsparumą ir konkurencingumą – „Verslo žinių“ surengtoje diskusijoje pabrėžė finansų viceministrė Vaida Česnulevičiūtė – Markevičienė.
„Investicijos į žaliąją ekonomiką yra pagrindinis Lietuvos dešimtmečio prioritetas finansavimo atžvilgiu – numatyta, kad klimato kaitos švelninimo ir prisitaikymo prie klimato kaitos tikslams siekti iki 2030 metų Lietuvai reikia sutelkti ne mažiau 31 mlrd. eurų, iš kurių 13,88 mlrd. eurų numatoma padengti viešųjų finansų lėšomis. Žalioji transformacija kartu su skaitmenizacija, inovacijomis ir mokslu leis Lietuvos ekonomikai pereiti prie aukštos pridėtinės vertės prekių ir paslaugų kūrimo išlaikant šalies ekonominį augimą gyventojų pajamoms pasiekus ir viršijus vidutinį ES lygį“, – sako finansų viceministrė Vaida Česnulevičiūtė – Markevičienė.
Ji pabrėžia, kad pastarųjų dešimtmečių Lietuvos ekonomikos augimas iš esmės buvo paremtas žemų kaštų konkurencingumo modeliu. Lietuvai išgyvenus spartaus ekonomikos augimo laikotarpį ir pasiekus vidutinių ES pajamų lygį, toliau augti ir išlikti konkurencingi galime tik stiprindami specializacijas, augindami kompetencijas ir būdami inovatyvūs.
Žaliojo kurso įgyvendinimas Lietuvai leis ne tik laikytis tarptautinių aplinkosaugos įsipareigojimų, bet ir tapti labiau konkurencingais, mažiau priklausomais nuo žaliavų importo. Lietuva pirmoji iš ES šalių nutraukė rusiško iškastinio kuro importą, šiuo metu patys pasigaminame daugiau nei trečdalį elektros energijos iš atsinaujinančių energijos išteklių (AEI) ir siekiame, kad iki 2030 visa elektra būtų gaminama iš AEI.
Vien šiais 2024 m. aktyvių ir būsimų žaliojo finansavimo kvietimų verslui iš viso numatyta 1 057 mln. eurų, o didžiausias finansavimo srautas numatomas veikloms, susijusioms su perėjimu į klimatui neutralią ekonomiką. Bus finansuojamos verslo eksperimentinės veiklos, aplinkai palankių produktų arba technologijų sukūrimas. Daugiausiai lėšų (638 mln. eurų) skirta elektros gamybai iš AEI, įmonių žalinimui (229 mln. eurų) ir AEI naudojimui šilumos ir vėsumos gamybai centriniuose šilumos tinkluose (77 mln. eurų). Daugiau informacijos apie kvietimus galite rasti čia.
Finansų ministerija parengė, o Vyriausybė pritarė Vertybinių popierių įstatymo pakeitimo projektui, kuriuo įtvirtinamas Europos žaliųjų obligacijų standartas. Šiuo standartu siekiama padėti privačioms įmonėms ir valstybei lengviau pritraukti finansavimą su tvarumu susijusioms investicijoms. Investuotojams suteikiama daugiau paskatų investuoti į aukštesnės kokybės žaliuosius projektus ir turtą. Kartu tai suteiks galimybę Lietuvai paspartinti perėjimą prie tvarios ekonomikos ir stiprinti savo pozicijas tiek Europos Sąjungos, tiek pasaulinėje finansų rinkose.
Įgyvendinus planuojamas perėjimo prie žaliosios ekonomikos priemones (2023–2030 m.) realią apčiuopiamą naudą pajustų visai šalis.
Skaičiuojama, kad Lietuvos BVP būtų vidutiniškai 1,84 proc. didesnis, užimtųjų skaičius Lietuvoje padidėtų 1,69 proc. arba 23,6 tūkst. asmenų, o žmonių, negalinčių sau leisti pakankamai šildyti būsto, procentinė dalis Lietuvoje būtų 3,75 proc. mažesnė.
