Šiandien Vilniuje surengta konferencija „Žalios Lietuvos vizija“, kurią iniciavo Žaliųjų finansų institutas (ŽFI), prieš metus įsteigtas Finansų ministerijos. Daugiau kaip 100 dalyvių iš skirtingų verslo, nevyriausybinių organizacijų, mokslo, aplinkosaugos, tvarumo ekspertai diskutavo apie Lietuvos potencialą tapti žalios ekonomikos lydere regione. Renginyje tarp ŽFI ir Tauragės rajono savivaldybės pasirašytas memorandumas dėl partnerystės – ši savivaldybė dalyvauja Europos Komisijos žaliųjų miestų eksperimente ir siekia iki 2030 m. tapti klimatui neutralia savivaldybe.
Finansų ministrė Gintarė Skaistė atidarydama konferenciją pažymėjo, jog Lietuvos tikslas – būti žaliosios transformacijos priešakyje, sukurti modernią, inovatyvią, konkurencingą bei atsparią Lietuvos ekonomiką.
„Žalioji ekonomika yra mūsų galimybė pasiekti struktūrinį proveržį, kuris padės mums išvengti vidutinių pajamų spąstų, žengiant į aukštesnės pridėtinės vertės gamybą. Todėl pernai sukūrėme Žaliųjų finansų veiksmų planą, įkūrėme Žaliųjų finansų institutą, konsolidavome keturias neefektyvias plėtros įstaigas į vieną – ILTE, kuri padės finansuoti įvairius žaliuosius projektus. Esame apskaičiavę, jog žaliųjų investicijų poreikis iki 2030 m. sieks 30 mlrd. eurų. Būtent tuomet esminga rolė atiteks ILTE – sujungti privačius ir valstybinius finansavimo pajėgumus, didinti Lietuvos patrauklumą investuotojams orientuotiems į žaliuosius produktus, – sakė ministrė G. Skaistė. – Tačiau žalioji transformacija svarbi ne tik ekonomiškai, bet ir geopolitiškai. Jau 2027 m. turėsime pakankamus pajėgumus patenkinti visos šalies elektros vartojimo poreikius, nors dar pernai du trečdalius poreikio importavome iš užsienio. Esame tikra Lietuvos žaliosios transformacijos sėkmės istorija“.
ŽFI per pirmuosius veiklos metus subūrė Tvarių finansų forumą, kuriame dalyvauja per 130 įvairių organizacijų atstovų. Forumo tikslas – stiprinti viešojo ir privataus sektorių partnerystę ir spręsti su klimato kaita ir Lietuvos žaliuoju kursu susijusius iššūkius, ieškoti sprendimų.
„Šiame renginyje siekėme suburti tvarių finansų ekosistemos dalyvius. Ne tik diskusijoms, bet kartu raginame verslą, viešojo sektoriaus institucijas išgirsti vieniems kitus, o galbūt ir kartu pradėti realius projektus, kurie turėtų ilgalaikę naudą. Siekdami plėtoti žaliųjų finansų ekosistemą, norime identifikuoti esmines problemas, gauti politines įžvalgas, verslo atstovų nuomonę ir skleisti informaciją visiems susijusiems subjektams bei platesnei visuomenei. Norint įgyvendinti žalios Lietuvos viziją ir iki 2050 m. tapti klimatui neutralia šalimi, turime visi kartu pažvelgti į ateitį, įvertinti, ko šiandien trūksta, ir suplanuoti darbus, kuriuos turime nuveikti“, – pabrėžė Audrius Šilgalis, ŽFI vadovas.
Pasak A. Šilgalio, Lietuva turi potencialą tapti žaliosios ekonomikos lydere regione, ir ši konferencija yra svarbus žingsnis, sujungiant verslą, finansuotojus ir valstybės atstovus į vieną tinklą.
Renginyje pranešimus skaitė Vilniaus Gedimino technikos universiteto profesorius Artūras Klimkevičius, pristatęs klimatui neutralias išmanias technologijas, „Sengirės fondo“ atstovė kalbėjo apie miškų išsaugojimą, Vyriausybės strateginės analizės centro STRATA atstovas Justinas Mickus pristatė „Lietuva 2050“ viziją ir kiti savo sričių ekspertai.
Konferencijoje pirmą kartą pristatytas menininkės Monikos Dirsytės kūrinys – performansas „CO2“ aktualizuojantis žaliosios energijos svarbą mūsų pasaulyje. Jo metu menininkė 6 valandas praleido uždaryta stiklinėje dėžėje, kurioje hipoksijos aparatas išretino deguonį, sukeldamas kritinę situaciją. Renginio dalyviai turėjo galimybę kontroliuoti deguonies kiekį dėžėje, tarsi simboliškai valdyti pačios planetos gyvybingumą. Menininkė per šviesų signalus – žalią ir raudoną – pranešdavo apie savo fizinę būseną, suteikdama galimybę stebėtojams per savo empatiją priimti sprendimus, nuo kurių priklausys jos gerovė.
„Šie sprendimai yra metafora pasirinkimams, kuriuos šiandien privalome priimti dėl klimato ir energijos šaltinių. Kai pasaulio gamtiniai resursai sparčiai senka, o klimato krizės padariniai tampa vis labiau akivaizdūs, žmonės dažnai nesusimąsto, kad jų kasdieniai sprendimai tiesiogiai veikia ne tik jų pačių gerovę, bet ir visos planetos ateitį. Energetinis perėjimas prie atsinaujinančių šaltinių yra būtinas, siekiant sumažinti aplinkos taršą ir išvengti negrįžtamų klimato pokyčių“, – teigė menininkė M. Dirsytė.
Žaliųjų finansų institutas pradėjo veikti lygiai prieš metus, ILTE sudėtyje. Artimiausiu metu institutas ketina pasirašyti bendradarbiavimo susitarimą su Vilnius Tech rengiant aukštos kvalifikacijos specialistus, plečiant žaliųjų finansų ekosistemą bei didinant viešojo ir privataus sektoriaus kompetencijas tvarumo srityje.
