Šiandien paskelbtu Tarptautinio valiutos fondo (TVF) vertinimu, dėl infliacijos slopinamos vidaus ir užsienio paklausos Lietuvos ekonomika šiemet šiek tiek trauksis. Tačiau jau kitais metais dėl atsigausiančio vartojimo ir didesnių viešųjų investicijų šalies ekonomika grįš į augimo kelią. Nors per pastarąjį dešimtmetį Lietuvos išorės sektoriaus konkurencingumas augo, TVF skatina ir toliau dėmesį skirti priemonėms, užtikrinančioms ilgalaikį ūkio potencialo augimą.
„Po fiksuotos techninės recesijos metų pradžioje antrąjį ketvirtį Lietuvos ekonomika stabilizavosi, o kainos rugpjūtį krito jau ketvirtą mėnesį iš eilės. Lietuvos ekonomikos atsparumą lemia stipri darbo rinka, santykinai mažas privačiojo sektoriaus įsiskolinimas ir atsigaunančios realiosios gyventojų pajamos, taip pat reikšmingi įmonių ir bankų rezervai. Vis dėlto neturime prabangos snūduriuoti: reikia visų institucijų susitelkimo į priemones, užtikrinančias, kad Lietuvos ekonomikos augimas būtų ilgalaikis. Dėl vis dar esančios nežinomybės, labiausiai susijusios su rusijos karu prieš Ukrainą, matome rizikas ūkio augimui ir finansiniam stabilumui”, – sako Lietuvos banko valdybos pirmininkas Gediminas Šimkus.
„Išliekančio neapibrėžtumo sąlygomis Vyriausybė vykdo apdairią ir ekonominį augimą remiančią fiskalinę politiką, kuri leidžia palaikyti ilgalaikį viešųjų finansų tvarumą. Lietuvos ekonomika demonstruoja atsparumą iššūkių akivaizdoje – tai iliustruoja pozityvūs antrojo ketvirčio ūkio augimo duomenys. Be to, darbo rinka išlieka stipri, įskaitant spartų ir infliacijos tempą viršijantį atlyginimų augimą, lemiantį augančią gyventojų perkamąją galią. Svarbu tęsti struktūrines pertvarkas srityse, didinančiose ilgalaikį ūkio plėtros potencialą, įskaitant tokias sritis kaip švietimas ir sveikatos apsauga“, – teigia finansų ministrė Gintarė Skaistė.
TVF pabrėžia, kad Lietuvos ekonomika ir toliau yra konkurencinga, nepaisant patirto energijos kainų šoko. To priežastys – pastarąjį dešimtmetį sparčiau nei atlyginimai didėjęs produktyvumas, ypač eksportuojančiame pramonės sektoriuje, taip pat itin lanksti darbo rinka, leidžianti ekonomikai prisitaikyti prie šokų. TVF teigiamai vertina ir šiemet patvirtintą valstybės tarnybos reformą, kuri prisidės prie darbo rinkos lankstumo ir viešojo sektoriaus efektyvumo. Lietuvai siekiant ir toliau didinti produktyvumą ir kelti pragyvenimo lygį, TVF akcentuoja struktūrinių reformų, ypač švietimo ir sveikatos apsaugos srityse, įgyvendinimo svarbą.
Anot TVF, šiemet Lietuvos ekonomika gali trauktis 1,4 proc., tačiau kitais metais turėtų augti 2,9 proc. Tiesa, TVF prognozė parengta dar prieš pasirodant itin pozityviems 2023 m. antrojo ketvirčio BVP ir darbo rinkos duomenims.
Didžiausia rizika Lietuvos ekonomikai TVF įvardija scenarijų, jei infliacija šalyje išliktų reikšmingai didesnė nei euro zonos vidurkis ilgesnį laikotarpį, nes tai mažintų ne tik vidaus, bet ir užsienio paklausą dėl neigiamo poveikio konkurencingumui.
Tiesa, pastaruoju metu skirtumas tarp infliacijos Lietuvoje (6,4 % rugpjūtį) ir euro zonoje (5,3 % rugpjūtį) traukiasi, o kainos šalyje ketvirtą mėnesį iš eilės mažėja (-0,2 % rugpjūtį). Be to, kadangi mūsų šalies ekonomika vejasi kitų euro zonos šalių ekonomikas, šiek tiek didesnė infliacija Lietuvoje yra įprasta konvergencijos proceso dalis.
TVF prognozuoja, kad 2023 m. metinė infliacija Lietuvoje turėtų sumažėti nuo 6,4 proc. rugpjūtį iki 4,1 proc. metų pabaigoje, o 2024 m. pabaigoje ji turėtų sudaryti 3 proc.
TVF rekomenduoja, kad fiskalinė politika būtų pamažu griežtinama, kaip numatoma Lietuvos stabilumo 2023 metų programoje, ir taip prisidėtų prie infliacijos slopinimo. Akcentuojama, kad šiemet dėl mažesnio, nei planuota, energijos išlaidų kompensacijų poreikio neišleistas lėšas reikia nukreipti į biudžeto deficito mažinimą.
Vyriausybės patvirtintą mokestinių pakeitimų pasiūlymų paketą TVF vertina kaip žingsnį teigiama linkme, taip pat akcentuoja poreikį mokestinę naštą perkelti nuo darbo pajamų link turto ir kapitalo, mažinti mokestinių lengvatų skaičių ir įvesti aplinkosaugos mokesčius. TVF vertinimu, tai padidintų pajamų perskirstymą per valstybės biudžetą.
TVF akcentuoja, kad Lietuvos bankų sektorius yra itin atsparus dėl didelių likvidumo ir kapitalo rezervų, prie to prisideda ir reikšmingai dėl neįprastų aplinkybių pagerėjęs pelningumas. Būsto kainų lygis stabilizuojasi ir mažėja jų pervertinimas. Pabrėžiama, kad dėl bazinių palūkanų didinimo augančios paskolų palūkanų normos kelia reikšmingą riziką finansų sektoriui, todėl svarbu akylai stebėti pokyčius šiame sektoriuje. TVF taip pat pamini, kad bankų solidarumo įnašas turi būti laikina priemonė.
TVF taip pat teigiamai vertina Lietuvos pažangą pinigų plovimo ir teroristų finansavimo prevencijos srityje, įskaitant finansų sektoriaus priežiūrai skiriamų išteklių didinimą. Jo vertinimu, būtina ir toliau stiprinti rizikų valdymo sistemą šalies finansų sektoriuje, įskaitant kriptoturto sektorių.
Išsamiau su TVF ataskaita susipažinti galite čia
TVF ir Lietuva
TVF narė Lietuva yra nuo 1992 m. Šiuo metu TVF priklauso 190 šalių. Kasmetinės šalies konsultacijos su TVF vyksta pagal TVF steigimo sutarties IV straipsnį, kuris įpareigoja TVF šalis nares siekti vykdyti ekonominį ir finansinį stabilumą užtikrinančias politines priemones.
Šių konsultacijų metu TVF atstovai susitinka su Vyriausybės, Lietuvos banko, privačiojo sektoriaus ir nevyriausybinių organizacijų atstovais, politikais ir ekonomikos ekspertais, su kuriais kartu įvertina šalies ekonominę raidą ir perspektyvas. TVF taip pat pateikia konsultacijų ataskaitas ir rekomendacijas.
Šiais metais misija Lietuvoje vyko gegužės 31 d.–birželio 13 d, po jos parengta ataskaita TVF valdyboje buvo patvirtinta rugpjūčio 28 d. ir paskelbta rugsėjo 5 d.
