Rugsėjo 21 d. šalyje vyksta Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento (PAGD) prie Vidaus reikalų ministerijos organizuojamos valstybinio lygio civilinės saugos funkcinėse pratybos. Jų metu vertinama už civilinę saugą atsakingų institucijų sąveika ir pasirengimas vykdyti nustatytas funkcijas branduolinės ir (ar) radiologinės avarijos Astravo atominėje elektrinėje atveju.
„Pasirengimas Astravo atominės elektrinės keliamai grėsmei vyksta nuolatos ir keliomis kryptimis – nuo valstybės ir savivaldybių institucijų stiprinimo, civilinės saugos pratybų rengimo iki gyventojų švietimo. Nuo to, kaip koordinuojami veiksmai keičiamasi informacija, priklauso Lietuvos gyventojų sveikata ir gyvybė. Tik pratybų metu galime pamatyti, kaip institucijos ir tarnybos veiktų esant realiai krizinei situacijai, tai leidžia mums tobulinti procesus“, – teigia vidaus reikalų ministrė Agnė Bilotaitė.
Anot ministrės A. Bilotaitės, Vyriausybė yra patvirtinusi Pasirengimo galimai radiologinei ar branduolinei avarijai Astravo atominėje elektrinėje (AE) planą, kuriam per penkerius metus numatyta skirti per 90 mln. eurų. Toks kompleksines priemones apimantis planas parengtas pirmą sykį.
Šį kartą civilinės saugos pratybomis siekiama įvertinti į rizikos (galimo poveikio) zoną patenkančių Vilniaus rajono ir Kalvarijos savivaldybių pasirengimą operatyviai evakuoti ir priimti evakuotus gyventojus bei veiksmų, apsaugančių nuo galimos radiacijos poveikio, organizavimą.
Pratybų, vystančių specialiai tam įrengtame poligone, metu bus imituojamas asmenų surinkimas iš užterštų teritorijų, transporto ir asmenų švarinimas, pavojingų medžiagų neutralizavimo darbai, asmenų priėmimas ir apgyvendinimas kolektyvinės apsaugos statiniuose.
Dalyvių pratybose skaičius – arti 500, dirba 50 atsakingų valstybės institucijų, nevyriausybinių organizacijų – Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo tarnyba, Lietuvos Policija, Radiacinės saugos centras, Valstybės sienos apsaugos tarnyba, Viešojo saugumo tarnyba, Lietuvos kariuomenės, GMP atstovai, taip pat Raudonasis kryžius, Šaulių sąjunga, Maisto bankas ir kt. Dalyvaus Valstybinė atominės energetikos saugos inspekcija (VATESI), Norvegijos radiacijos ir branduolinės saugos tarnybos (DSA), Lietuvos žmonių su negalia sąjungos atstovai.
Bus tikrinamas ir Valstybės sienos apsaugos tarnybos bei Radiacinės saugos centro pasirengimas atlikti radiacinę žvalgybą iš oro. Taip pat vertinamas viešosios tvarkos ir skubios medicininės pagalbos užtikrinimas masinės gyventojų evakuacijos metu.
Simuliuojama situacija: Pratybų metu tariamai Baltarusijos atominėje elektrinėje įvyksta branduolinė avarija. Padidintą aplinkos oro dozės galią Lietuvoje užfiksuoja Radiacinės saugos centro stotys. Gavus informaciją apie gresiančią ar susidariusią ekstremaliąją situaciją visi pratybose dalyvaujantys civilinės saugos sistemos subjektai ir institucijos veikia pagal Valstybiniame gyventojų apsaugos plane numatytas funkcijas. Reaguojant į susidariusią situaciją aktyvuotas krizių valdymo ir civilinės saugos sistemos subjektų pasirengimas dirbti krizės ir ekstremaliosios situacijos režimu, inicijuotas reikalingų sprendimų priėmimas. Institucijos imasi būtinų priemonių ir veiksmų, siekiant įgyvendinti iškeltus pratybų uždaviniu .
Šios pratybos rengiamos pagal 2021–2023 metų valstybinio lygio civilinės saugos pratybų planą bei yra Norway grants finansuojamo projekto „Lietuvos išankstinio perspėjimo apie branduolinį pavojų sistemos vystymas“ dalis.
Vyriausybė yra pritarusi Vidaus reikalų ministerijos parengtai Civilinės saugos stiprinimo koncepcijai, kurioje įtrauktos nuostatos dėl valstybės ir savivaldybių institucijų pasirengimo galimai avarijai Baltarusijos AE stiprinimo. Pagal šią koncepciją Vidaus reikalų ministerija rengia Civilinės saugos stiprinimo ir plėtros programą.
Informacijos apie pasirengimą ekstremalioms situacijoms šalies gyventojai gali rasti specialiame tinklapyje www.lt72.lt.
