Šiemet Lietuvoje surengta 50 aukcionų, kurių metu vidaus rinkoje pasiskolinta 1,94 mlrd. eurų, Vyriausybės taupymo lakštų (VTL) per pirmąsias keturias emisijas išplatinta už 163,7 mln. eurų. Populiariausios buvo iki 4 metų likutinės trukmės Vyriausybės vertybinių popierių (VVP) emisijos – jų išleista už 935 mln. eurų. Šių metų aukcionų rezultatai ir tendencijos bei kitų metų skolinimosi planas trečiadienį aptarti kasmetiniame Finansų ministerijos ekspertų ir Lietuvos VVP aukcionų dalyvių, Nasdaq biržos ir depozitoriumo bei Lietuvos banko atstovų susitikime.
Vyriausybė, įgyvendindama skolinimosi strategiją, pastaraisiais metais vidaus rinkos aukcionuose kasmet išplatina VVP už 1,2-2,5 mlrd. eurų. Šiais metais išplatinta 3, 5 ir 7 metų nominalios trukmės Vyriausybės obligacijų už 1,6 mlrd. eurų.
2023 m. vidaus rinkoje taip pat buvo suorganizuoti ir 10 euroobligacijų pildymo aukcionų. Investuotojams buvo pasiūlytos 5-10 metų nominalios trukmės emisijos, šiuose aukcionuose pasiskolinta 335 mln. eurų iš minėtos 1,94 mlrd. eurų sumos. Bendra paklausa šiemet surengtuose VVP aukcionuose siekė 4,7 mlrd. eurų.
Šiemet Finansų ministerijai atnaujinus VTL platinimą, per pirmąsias keturias emisijas Lietuvos gyventojai įsigijo VTL už 163,7 mln. eurų, šiuo metu platinama penktoji VTL emisija. VTL gyventojai gali įsigyti per Finansų ministerijos atrinktus platintojus – „Swedbank“ ir SEB.
„Baigdami praėjusius metus planavome, kad 2023-aisiais skolinsimės daugiau nei 6 mlrd. eurų, tačiau metų eigoje skolinimosi poreikis sumažėjo iki 4 mlrd. eurų. Tam įtakos turėjo geresnis biudžeto pajamų surinkimas, asignavimų sutaupymas, be to, praėjusius metus baigėme turėdami komfortabilius grynųjų pinigų rezervus iždo sąskaitose“, – sako finansų viceministras Darius Sadeckas.
Pagal patvirtintą 2024 m. valstybės biudžetą Lietuva planuoja skolintis apie 6,1 mlrd. eurų. Didžiausią lėšų dalį planuojama pasiskolinti užsienio rinkoje išleidžiant euroobligacijas – apie 3 mlrd. eurų. Vidaus rinkoje planuojama skolintis išleidžiant VVP ir platinant VTL, iš viso apie 2,6 mlrd. eurų. Taip pat apie 0,4 mlrd. eurų planuojama pasiskolinti iš tarptautinių finansų institucijų ir Europos Sąjungos pagal Ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo priemonę. Valstybės biudžeto srautams valdyti gali būti skolinamasi išleidžiant iždo vekselius.
Papildomai valstybės biudžeto išlaidos 2024 m. bus finansuojamos iš 2023 m. sukaupto lėšų likučio – apie 1,6 mlrd. eurų ir grįžtančių į valstybės iždo bendrąją sąskaitą ankstesniais metais savivaldybėms ir kitiems subjektams perskolintų lėšų – 0,01 mlrd. eurų.
Prognozuojama, kad valdžios sektoriaus skola 2024 m. pabaigoje sudarys apie 30,3 mlrd. eurų arba 39,9 procento prognozuojamo bendrojo vidaus produkto.
Papildoma informacija:
- VVP – pagrindinė valstybės skolinimosi priemonė. Tai valstybės vardu vidaus ar užsienio rinkose išleidžiami vertybiniai skolos popieriai, patvirtinantys jų turėtojo teisę numatytais terminais gauti jų nominalią vertę atitinkančią sumą, palūkanas ar kitą ekvivalentą.
- VVP aukcionus planuoja ir išleidžiamų VVP charakteristikas nustato Finansų ministerija, vidaus rinkoje organizuoja AB Nasdaq Vilnius.
- VVP aukcionuose gali dalyvauti tik tie bankai ir finansų maklerio įmonės, kurie atitinka Finansų ministerijos VVP aukciono dalyviams nustatytus reikalavimus ir yra pasirašę su Finansų ministerija VVP aukciono dalyvio sutartis. Šiuo metu Lietuvos VVP aukcionuose dalyvauja AS „Citadele banka“ (Latvijos komercinis bankas), AS „Luminor Bank“, AB „SEB bankas“, AB „Swedbank“, AS „Swedbank“ (Latvijos komercinis bankas), AB „Šiaulių bankas“ bei „Erste Group Bank AG“ (Austrijos komercinis bankas). Daugiau informacijos apie VVP aukcionus rasite čia;
- VTL yra Vyriausybės vertybiniai popieriai, kuriuos gali įsigyti tik fiziniai asmenys. Tai saugi ir grąžą generuojanti investicija, panaši į terminuotus indėlius banke, tik šiuo atveju gyventojai savo santaupas patikėtų Vyriausybei. Savo ruožtu Vyriausybei VTL yra galimybė formuoti dar vieną skolinimosi priemonę – pasiskolinti iš gyventojų tiesiogiai ir tokiu būdu pritraukti kitur neinvestuotas santaupas.
