Iki 2040 metų šešias šalis – Suomiją, Estiją, Latviją, Lietuvą, Lenkiją ir Vokietiją – turėtų jungti 2500 km ilgio žaliojo vandenilio koridorius, kuriuo kasmet bus transportuojama iki 2,7 mln. tonų (Mt) žaliojo vandenilio, rodo Suomijos, Estijos, Latvijos, Lietuvos, Lenkijos ir Vokietijos „Ontras“ dujų perdavimo sistemos operatorių baigta išankstinė galimybių studija.
Šiaurės ir Baltijos šalių vandenilio koridorius (angl. Nordic Baltic Hydrogen Corridor, NBHC) turėtų būti vienas pirmųjų veikiančių tarpvalstybinių vandenilio projektų Europoje. Skaičiuojama, jog iki 2050 m. jis galėtų sumažinti išmetamo anglies dioksido kiekį iki 37 mln. tonų CO2 ekvivalento per metus. Koridorius taip pat padidins regiono ir Europos energetinį saugumą ir tiekimo šaltinių įvairovę.
„Vandenilis yra visos žaliosios energetikos transformacijos ašis, be kurio neįsivaizduojama pramonės ir transporto sektoriaus dekarbonizacija, – sako energetikos ministras Dainius Kreivys. – Nacionalinėje energetinės nepriklausomybės strategijoje numatyta, kad 2050 metais Lietuva bus tarp žaliojo vandenilio gamybos ir eksporto lyderių Baltijos regione. Siekiant tapti eksporto lydere planuojamas koridorius yra viena svarbiausių priemonių šio tikslo įgyvendinimui“.
Sparčiai augant saulės ir vėjo energetikos apimtims, Lietuva jau per artimiausius kelerius metus pilnai apsirūpins elektra savo poreikiams. Toliau auganti elektros generacija, suplanuoti jūrinio vėjo parkai atveria galimybes žaliojo vandenilio gamybai, kuris išgaunamas elektrolizės būdu ir patrauklus plačiomis panaudojimo galimybėmis įvairiuose pramonės sektoriuose, dekarbonizuojant transportą, gaminant sintetinius degalus, aviacinį kurą ir pan.
Vyriausybė patvirtintose Energetikos ministerijos parengtose Vandenilio plėtros Lietuvoje 2024–2050 m. gairėse naudojimas numatomas pramonės, transporto sektoriuose, bei elektros gamybai.
Lietuva iki 2050 m. jau turėtų pasigaminti pakankamai vandenilio savo poreikiams patenkinti, o perteklinius energijos produktus eksportuos į kitas šalis, naudodama vietinę žaliąją elektros energiją. Lietuvoje galėtų būtų sunaudojama apie 720 tūkst. tonų vandenilio. Jie galėtų suvartoti 36 TWh elektros energijos – tris kartus daugiau nei šiandieninis bendras poreikis.
2050 m. Lietuvos vandenilio infrastruktūra turėtų būti gerai sujungta su kaimyninėmis šalimis, o tai suteiks galimybių tiek eksportuoti, tiek importuoti vandenilį ir naudotis kitose šalyse planuojama vandenilio saugojimo infrastruktūra.
Žaliojo vandenilio ekosistemos sukūrimas ir plėtra yra ir vienas iš svarbiausių uždavinių Europos Sąjungai siekiant neutralizuoti poveikį klimatui ir sukurti konkurencingą klimatui neutralią ekonomiką. Planuojama, kad ES investicijos į žaliojo vandenilio plėtrą iki 2050 m. galėtų siekti 180–470 mlrd. eurų.
