Vidaus reikalų ministrė Agnė Bilotaitė pateikė Seimui svarstyti Lietuvos Respublikos valstybės sienos ir jos apsaugos įstatymo ir įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ (UTPĮ) pakeitimo projektus.
Siūlymais siekiama užtikrinti visapusišką valstybės sienos apsaugą ir kontrolę, efektyviai valdyti migracijos srautus bei užkirsti kelią piktnaudžiavimui sienų valdymo ir prieglobsčio sistema.
„Gyvename didelių geopolitinių įtampų apsuptyje. Lietuva yra atakuojama informacinėmis, hibridinėmis, kibernetinėmis atakomis. Nėra prielaidų teigti, kad situacija artimiausiu metu pasikeis. Dėl šios priežasties reikia patobulintų, dabartines aktualijas atliepiančių teisinių įrankių. Nes realybė sienos apsaugą keičia į sienos gynybą. Nuo pat neteisėtos migracijos krizės pradžios stengiamės išlaikyti balansą tarp nacionalinio saugumo ir žmogaus teisių, todėl siūlome ir įstatymo pakeitimus dėl prieglobsčio prašymo pateikimo“, – teigia vidaus reikalų ministrė Agnė Bilotaitė.
Ministerija siūlo įstatymu įtvirtinti galimybę valstybės lygio ekstremaliosios situacijos metu neįleisti į Lietuvos Respublikos teritoriją užsieniečių, kurie pažeidžia valstybės sienos kirtimo tvarką. Siekiant užtikrinti žmogaus teises, įstatymo projekte numatytas individualus, užsieniečių, kertančių valstybės sieną, pagalbos poreikio įvertinimas ir pagalbos suteikimas.
Šiuo Valstybės sienos ir jos apsaugos įstatymo projektu taip pat siekiama sustiprinti valstybės sienos apsaugą įteisinant pasienio tarnybos rėmėjų pasitelkimą, aiškiau reglamentuojant Valstybės sienos apsaugos tarnybos bendradarbiavimą su kitomis institucijomis, įstaigomis bei visuomene. Tai galėtų padėti operatyviau reaguoti į neteisėtus valstybės sienos kirtimo atvejus ir užtikrinti veiksmingą šių pažeidimų užkardymą.
„Neteisėtos migracijos procesas, organizuojamas Baltarusijos režimo, nesibaigė, o grėsmės Lietuvos nacionaliniam saugumui niekur nedingo. Jeigu užsieniečiai kerta išorės sieną neteisėtai ir jėga, pažeisdami sienos kontrolės tvarką, gadindami valstybės turtą – fizinį barjerą, valstybė turi teisę gintis, o tam reikalingi teisiniai įrankiai. Šis įstatymo projektas suteikia galimybę imtis veiksmingų priemonių viešajai tvarkai ar nacionaliniam saugumui apsaugoti masinės migracijos atveju“, – teigia ministrė A. Bilotaitė.
Vidaus reikalų ministerija, atsižvelgusi į Europos Sąjungos Teisingumo Teismo 2022 m. birželio 30 d. sprendime pateiktą išaiškinimą bei konsultuodamasi su Europos Komisija, parengė įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ pakeitimus, kuriais panaikinamos ES teisei prieštaraujančiomis pripažintos nuostatos.
Šio įstatymo pakeitimais sudaroma galimybė užsieniečiams pateikti prašymus suteikti prieglobstį, neatsižvelgiant į tai, ar jis į Lietuvos Respubliką atvyko teisėtai ar neteisėtai. Taip pat įstatymo projektu panaikinama nuostata, kad prieglobsčio prašytojas gali būti sulaikytas, jeigu jis į Lietuvos Respublikos teritoriją atvyko neteisėtai kirsdamas valstybės sieną.
Reaguodama į Baltarusijos režimo sukeltą migracijos krizę Vidaus reikalų ministerija dar 2021 m. rudenį parengė siūlymus tobulinti Europos Sąjungos teisės aktus išorės sienų apsaugos ir prieglobsčio srityse, kad nedemokratinių šalių režimai negalėtų piktnaudžiauti Europos Sąjungos prieglobsčio sistema politiniais tikslais.
Skaičiai rodo, kad asmenys Lietuvoje nesiekia prieglobsčio – iš virš 4000 šalyje buvusių neteisėtų migrantų, šiuo metu likę vos 162 – visi kiti pasitraukė į Vakarų Europą. Per 2022 m. buvo fiksuoti 11 211 užsieniečių bandymai neteisėtai kirsti Lietuvos Respublikos sieną. Ginant ES išorės sieną nuo migracijos krizės pradžios neįleista beveik 20 tūkst. neteisėtų migrantų.
