Šiandien Seime patvirtintas Finansų ministerijos parengtas 2024 metų valstybės biudžeto projektas, kuriame didžiausias dėmesys skiriamas švietimo susitarimo įgyvendinimui ir trims iki šiol nuosekliai Finansų ministerijos išskirtoms prioritetinėms kryptims: žmonių pajamų didinimui, saugumo stiprinimui bei investicijoms Lietuvos ateičiai. Už 2024 m. valstybės biudžeto projektą balsavo – 73 Seimo nariai, prieš – 52, susilaikė – 1.
„Sąžiningai įvertinus turimas galimybes ir mūsų tvirtiems įsipareigojimams – auginti ir stiprinti Lietuvą – nepasikeitus, ateinančių metų biudžetas atliepia esminius prioritetus – švietimas, žmonių pajamų didinimas, saugumo stiprinimas, aukštą pridėtinę vertę kuriančios investicijos. Džiaugiuosi, jog po kelių pastarųjų metų sukrėtimų, šis 2024-ųjų metų valstybės biudžetas leis žmonėms realiai pajusti šalies ekonomikos augimą“, – pažymėjo finansų ministrė Gintarė Skaistė.
Švietimo susitarimo įgyvendinimas
Finansų ministerijos paruoštame ateinančių metų valstybės biudžete aktualiu prioritetu išskiriamas politinių partijų bendrai pasirašytas susitarimo dėl švietimo įgyvendinimas. Vyriausybė išlaiko savo įsipareigojimus švietimo bendruomenei, todėl 2024 m. valstybės biudžete švietimo susitarimo įgyvendinimui papildomai skiriama 390,7 mln. eurų. Liūto dalis šios sumos – per 219 mln. eurų – bus skiriama mokytojų ir pedagoginių darbuotojų atlyginimams, per 84 mln. eurų – dėstytojų, mokslininkų ir neakademinių darbuotojų atlyginimų didinimui. Dar per 25 mln. eurų bus skiriama pasirengimui pamokoms bendrojo ugdymo mokytojams, beveik 14 mln. eurų – ikimokyklinio ir priešmokyklinio ugdymo mokytojų nekontaktinių valandų skaičiaus didinimui etate, beveik 8 mln. eurų – įtraukiajam ugdymui – švietimo pagalbos specialistų pareigybėms ir specialiųjų ugdymosi poreikių turinčių mokinių integravimui, taip pat beveik 8 mln. eurų – profesiniam informavimui ir konsultavimui bei papildomai per 7 mln. eurų – papildomoms pamokoms.
Moksliniams tyrimams ir eksperimentinei plėtrai (MTEP) papildomai skiriama per 48 mln. eurų, iš kurių atlyginimų didinimui numatyti beveik 27 mln. eurų, likusieji 21,5 – tyrimams, tuo tarpu bendra MTEP skiriama suma viršys 345 mln. eurų.
Tiesiogiai dėl šios Vyriausybės priimtų sprendimų mokytojams, pagal VDA skelbiamus duomenis, atlyginimas „į rankas“ kitais metais vidutiniškai augs 276 eurais, iš jų 130 eurų – nuo sausio 1 d., dėstytojams ir mokslininkams, atitinkamai, atlyginimas kitais metais augs 440 eurų, iš kurių 140 eurų – nuo sausio 1 d. Šioje kadencijoje sistemingai didinant atlyginimus švietimo sektoriuje, matomas ženklus rezultatas: mokytojų atlyginimai, lyginant su nuo 2020 m., kitąmet augs 676 eurais, dėstytojų ir mokslininkų atlyginimai – 804 eurais. Skaičiuojant procentinį augimą: mokytojų atlyginimai nuo 2020 m. augs 66 proc., dėstytojų – 70 proc.
Papildomi 3 mln. eurų skirti neformaliam vaikų švietimui, pusė milijono eurų – Pietryčių Lietuvos švietimo įstaigų infrastruktūrai modernizuoti.
Žmonių pajamų didinimas
Priimtame valstybės biudžeto projekte ir toliau nuosekliai laikomasi Vyriausybės krypties – žmonių pajamų didinimo – jai numatant daugiau nei 1,7 mlrd. eurų. Iš šios sumos per 1 mlrd. eurų bus skirta dirbančiųjų pajamų didinimui.
Didinant minimaliąją mėnesinę algą (MMA) 10 proc. nuo 840 iki 924 eurų bei 20 proc. keliant neapmokestinamąjį pajamų dydį (NPD) nuo 625 iki 747 eurų, šie sprendimai reikš papildomą 75,22 eurų pajamų augimą mažiausias pajamas gaunantiems ir palies iki vieno vidutinio darbo užmokesčio (VDU) uždirbančius. Lietuvoje iki vieno VDU uždirba 811 tūkst. žmonių. Lyginant MMA ir NPD augimą nuo 2020 m. ir pastarųjų įtaką žmonių pajamoms „į rankas“, mažiausias pajamas uždirbantiems jos didės per 261 eurą.
Tuo pačiu beveik 697 mln. eurų numatyti mokytojų, dėstytojų, kultūros ir meno įstaigų darbuotojų savivaldybių ugniagesių, medikų, prokurorų, statutinių pareigūnų, socialinių darbuotojų, teisėjų, kitų pareigūnų atlyginimams didinti.
Priimtame valstybės biudžete socialinės paramos išmokų baziniams dydžiams indeksuoti ir didinti numatyti per 211 mln. eurų. Šios lėšos bus skirtos išmokoms vaikams, paramai neįgaliesiems, būsto šildymo išlaidų kompensacijoms, šalpos pensijoms, slaugos išlaidų ir priežiūros išlaidų tikslinėms kompensacijoms padidinti. Vien sprendimai didinti išmokas vaikams (vaiko pinigai) palies 517 tūkst. vaikų. Taip pat papildomai prie šių lėšų numatyta 55 mln. eurų socialinėms paslaugoms.
Senatvės pensijų didinimui kiek daugiau nei 12 proc. numatoma 519 mln. eurų, kurie vidutiniškai reikš 70 eurų didėjimą kas mėnesį būtinąjį stažą turintiems senjorams (pensija didėja nuo 575 eurų iki 644 eurų), o lyginant su 2020 m. – didėja 61 proc. arba 244 eurais „į rankas“. Šis sprendimas palies per 623 tūkst. žmonių.
Saugumo stiprinimas
Nuosekliai įgyvendinant parlamentinių partijų susitarimą ir Lietuvos įsipareigojimus, susijusius su naryste NATO, Finansų ministerijos parengtame ateinančių metų valstybės biudžete įsipareigota užtikrinti tolygų finansavimą, toliau stiprinant nacionalinius gynybos pajėgumus ir karinį mobilumą. Tikslingai nuo pat kadencijos pradžios didinant finansavimą krašto apsaugai – jis ateinančiais metais bus du kartus didesnis ir viršys 2 mlrd. eurų ir sudarys 2,75 proc. nuo Lietuvos bendrojo vidaus produkto (BVP).
Ateinančių metų biudžete kariniam mobilumui ir karinei infrastruktūrai, skirti 280 mln. eurų iš Laikinojo solidarumo įnašo, viešojo saugumo tarnybai (VST) apginklavimui numatyti beveik 3 mln. eurų, dar per 19 mln. eurų – kibernetiniam saugumui ir per 30 mln. eurų – parengties galimai avarijai Astravo AE stiprinimui.
Papildomi 43,1 mln. eurų skirti Krašto apsaugos ministerijai; tai yra Europos taikos priemonės lėšos, kurias Europos Komisija skyrė Lietuvai kaip kompensaciją už aktyvią paramą Ukrainai.
Kartu reaguojant į išliekantį geopolitinį neapibrėžtumą, siūlomas ir skolinimosi teisės keitimas. Vyriausybė pritaria siūlymui įtvirtinti nuostatą, jog Lietuvos Respublikos krašto apsaugos reikmėms bei dvigubos paskirties (karinės–civilinės) transporto ir kitos infrastruktūros, reikalingos užtikrinti priimančios šalies paramą, vystymuisi ar pritaikymui suteikiama teisė skolintis. Šį sprendimą galima įgyvendinti išlaikius bendrą valdžios sektoriaus balanso rodiklį ir Vyriausybės skolinimosi limitą, nurodytus biudžeto įstatyme.
Investicijos Lietuvos ateičiai
2024 metais Lietuva planuoja investuoti 3,3 milijardus eurų, iš kurių didžiausia lėšų dalis – per 1 milijardą eurų – bus skirtas žaliajai transformacijai. Šioje srityje planuojama energetinėms bendrijoms, įtraukiant labiausiai pažeidžiamus gyventojus, užtikrinti pigią ir netaršią energiją, paskolomis įmonėms skatinti aukštos pridėtinės vertės ir žaliųjų technologijų plėtrą, taip suteikti paskolas viešiems ir privatiems asmenims atsinaujinančios energijos išteklių (AEI) elektrinėms bei daugiabučių namų renovacijai. Žaliajai transformacijai numatyta 34 proc. lėšų.
Skaitmeninei pertvarkai numatomos 94 mln. eurų investicijos, dėmesį telkiant aukštos pridėtinės vertės pramonės įmonių verslo procesų skaitmeninimui, taip pat valstybės informacinių technologijų valdymo pertvarkai bei skaitmeninių kompetencijų plėtrai didelio našumo ir dirbtinio intelekto kibernetinio saugumo srityse.
Taip pat ketinama 467 mln. eurų investuoti į mokslo, verslo ir inovacijų sritis stiprinant inovacijas mokslo centruose, plečiant jų pasiūlą bei skatinant startuolių vystymą ir plėtrą.
Kartu, atitinkamai, 178 mln. eurų investicijų sulauks sveikatos apsauga, akcentuojant sveikatos priežiūros paslaugų kokybę ir prieinamumą, 200 mln. eurų bus nukreipti priemonėms ieškantiems darbo asmenims, socialinių paslaugų kokybės gerinimui ir prieinamumo didinimui, socialinės paramos veiksmingumui kriziniais atvejais užtikrinti.
695 mln. eurų numatyti transporto sektoriui. Šiomis lėšomis bus pritaikomas geležinkelių tinklas tarptautiniam kariniam judumui bei susisiekimo geležinkelių ir kelių transportu gerinimui.
Be to, papildomai numatomos didesnis finansavimas Lietuvos keliams – per 872,6 mln. eurų, iš kurių Kelių priežiūros ir plėtros programai numatyta 583,2 mln. eurų, iš Laikinojo solidarumo įnašo planuojama skirti 130,5 mln. eurų bei iš ES finansinės paramos (Europos infrastruktūros tinklų priemonės) – dar 158,9 mln. eurų.
Parama Ukrainai
Dar viena prioritetinė sritis Finansų ministerijos parengtame ateinančių metų valstybės biudžeto projekte – parama Ukrainai ir nuo rusijos vykdomo karo bėgantiems bei prieglobstį Lietuvoje randantiems jos piliečiams.
Švietimo ir socialinėms paslaugoms teikti į Lietuvą atvykusiems karo pabėgėliams numatoma per 127 mln. eurų, dar 70 mln. eurų – Lietuvos įsipareigojimams dalyvauti ES ir tarptautiniuose formatuose bei 35 mln. eurų – susitarimui dėl gynybos priemonės Ukrainai „Europos taikos priemonė“.
Kitos reikmės
Taip pat 2024 m. valstybės biudžete papildomi 450 tūkst. eurų skirti Viešųjų pirkimų tarnybos finansavimą (atliekamoms funkcijoms užtikrinti), 120 tūkst. eurų – Ryšių reguliavimo tarnybai, 30 tūkst. eurų – Vartotojų teisių apsaugos tarnybai (ES reglamentui dėl bendros skaitmeninių paslaugų rinkos, kuria iš dalies keičiama direktyva, įgyvendinti), 45 tūkst. eurų – Migracijos departamentui (migracijos informacinės sistemos plėtrai).
Balanso dinamika
2024 metų valstybės biudžeto projekte numatyta beveik 17 mlrd. eurų pajamų (lyginant su 2023 m. planu pajamos auga 9,2 proc. arba 1,4 mlrd. eurų), išlaidų – 20,6 mlrd. eurų išlaidų (jos auga 10,6 proc. lyginant su 2023 m., arba per 2 mlrd. eurų).
Didžiausia dalis asignavimų 2024 m. skirta socialinei apsaugai – daugiau nei 10 103 mln. eurų (papildomai 987 mln. eurų, lyginant su 2023 metais). Sveikatos apsaugai atiteks 3 836,2 mln. eurų (papildomai 456 mln. eurų), švietimui – 3 846,1 mln. eurų (papildomai 543 mln. eurų), gynybai – 2 134,8 mln. eurų (papildomai 48 mln. eurų), ekonomikos sričiai – 2 041,8 mln. eurų (papildomai 291 mln. eurų), viešajai tvarkai ir visuomenės apsaugai 938,2 mln. eurų (papildomai 82 mln. eurų daugiau), poilsio, kultūros ir religijos sritims – 828,6 mln. eurų (papildomai 88,6 mln. eurų daugiau), būstui ir komunaliniam ūkiui 577,0 mln. eurų (papildomai 147 mln. eurų), aplinkos apsaugai 403,1 mln. eurų (papildomai 16,6 mln. eurų), bendrosioms valstybės paslaugoms – 2 340,8 mln. eurų.
Taip pat auga ir savivaldybių pajamos – jos viršys 5,8 mlrd. eurų (lyginant su 2023 m. auga 823 mln. eurų arba 16,4 proc.). Be to, savivaldybės galės skolintis papildomai iki 103,7 mln. eurų.
Finansų ministerijos parengtame 2024 m. valstybės biudžeto projekte numatoma, kad valdžios sektoriaus deficitas 2024 metais sieks -3 procentus bendrojo vidaus produkto (BVP), iš kurių -2,5 proc. – atskaičius laikinąsias priemones (pagalbą Ukrainai) o valdžios sektoriaus skola sudarys 39,9 proc. BVP.
