Vasario 19 d. Ugniagesių gelbėtojų mokykloje buvo surengta spaudos konferencija, kurioje dalyvavo vidaus reikalų ministrė Agnė Bilotaitė, Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento direktorius Saulius Greičius, Departamento Civilinės saugos valdybos viršininkas Edgaras Geda ir Ugniagesių gelbėtojų mokyklos viršininkas Kęstutis Agintas. Jos metu buvo pristatytos civilinės saugos aktualijos, atnaujintas šalies priedangų žemėlapis bei Ugniagesių gelbėtojų mokykloje prasidėję centralizuoti mokymai už civilinę saugą atsakingiems savivaldybių parengties pareigūnams.
Savivaldybių parengties pareigūnai per 5 dienas išklausys 35 valandų civilinės saugos mokymo programą. Mokymų metu jie susipažins su krizių valdymo ir civilinės saugos sistema, ekstremaliųjų situacijų valdymu, ekstremaliųjų situacijų operacijų centro veiklos, gyventojų perspėjimo ir informavimo organizavimu, galimų pavojų ir ekstremaliųjų situacijų rizikos vertinimu ir valdymu, mobilizacijos sistema, veiksmais įvykus biologinei, branduolinei ir radiologinei avarijai ir kt.
„Plečiant priedangų tinklą ir stiprinant civilinę saugą vietos lygmeniu, pagrindinį vaidmenį vaidins savivaldybių parengties pareigūnai. 12 šalies savivaldybių yra pasiekusios reikiamą priedangų skaičių, tačiau kitoms dar reikia pasitempti, nedelsti ir imtis aktyvių veiksmų, siekiant didesnio mūsų gyventojų saugumo“, – teigia ministrė A. Bilotaitė.
PAGD Civilinės saugos valdybos viršininkas Edgaras Geda pristatė šalies priedangų plėtros žemėlapį. Daugiausia jų yra Šilalės, Pagėgių, Šakių, Vilkaviškio, Raseinių, Kauno rajono, Kėdainių, Kazlų Rūdos, Prienų, Birštono, Druskininkų, Kaišiadorių rajonų savivaldybėse. Pasak E. Gedos, Baltijos šalyse Lietuva yra priedangų plėtros lyderė.
E. Gedos teigimu, itin svarbu, kad gyventojai labiau rūpintųsi savo saugumu: susipažintų, kur yra artimiausios priedangos (priedangų tinklą galima rasti pasirengimo ekstremaliosioms situacijoms interneto svetainėje https://lt72.lt/priedangos-2/), aptartų su šeima, kaip elgtis vienos ar kitos grėsmės atveju.
Lietuvoje šiuo metu yra 3 310 priedangų, jose nuo netiesioginio apšaudymo oro pavojaus metu galėtų apsisaugoti 912 tūkst., arba 31 proc. šalies gyventojų. PAGD duomenimis, Estijoje šis skaičius siekia 10 proc., o Latvija priedangų įrengimo nėra pradėjusi.
Pusė Lietuvos savivaldybių jau yra arti Vyriausybės nustatytų tikslų. Minimalus skaičius gyventojų, kuriems turi užtekti vietos priedangose, yra 60 proc. gyventojų miestų savivaldybėse ir 40 proc. gyventojų rajonų savivaldybėse (vertinant bendrai šalies mastu – apie 50 proc.). Atsakomybė už priedangų parinkimą, sužymėjimą ir parengtį tenka savivaldybėms. Priedangų tinklo kūrimo procesą koordinuoja ir savivaldybėms padeda PAGD.
Pasak ministrės, civilinė sauga ilgą laiką buvo apleista – šios srities specialistų per nepriklausomybės laikotarpį sumažėjo nuo 1000 iki 100. Gaivinant civilinę saugą imtasi ne tik peržiūrėti krizių valdymą, plėsti perspėjimo sistemas, nuo nulio kurti priedangų tinklą, bet ir didinti žmogiškuosius išteklius. Ministrės teigimu, pagrindinis tikslas – užtikrinti, kad parengties pareigūnai neturėtų kitų funkcijų ir visą darbo laiką skirtų tik vienos – civilinės saugos funkcijos užtikrinimui. Tam Vidaus reikalų ministerija parengė tipinius pareigybių aprašymus.
Šalies savivaldybėse jau dirba 50 už civilinę saugą atsakingų parengties pareigūnų. Parengties pareigūnai atsakingi už priedangų tinklo plėtrą, ekstremaliųjų situacijų, evakuacijos planų parengimą ir atnaujinimą, gyventojų švietimą apie pasirengimą ekstremaliosioms situacijoms, civilinės saugos pratybų organizavimą. Parengties pareigūnams skirtuose civilinės saugos mokymuose bus integruotas ir pasirengimo karinėms bei hibridinėms grėsmėms mokymų turinys.
