Šiandien Vyriausybės posėdyje pritarta Finansų ir Teisingumo ministerijų siūlymui kreiptis į Europos Sąjungos Bendrąjį teismą (ESBT), prašant jo įvertinti, ar Lietuvai pritaikytas „Naujos kartos Lietuva“ plano dalinis pozityvus Europos Komisijos (EK) vertinimas atitinka šio instrumento reglamentą.
Įvertinusi Lietuvos pateiktą informaciją apie atliktus veiksmus dėl 142 rodiklio „Seimui pateikti išsamios analizės pagrindu parengti pasiūlymai dėl mokesčių lengvatų ar specialių apmokestinimo režimų atsisakymo“, EK laiko rodiklį pasiektu 50 proc. ir yra pritaikiusi 8,7 mln. eurų sankciją. Iki šiol Lietuva pagal „Naujos kartos Lietuva“ planą jau yra gavusi beveik 1 mlrd. eurų subsidijos lėšų ir daugiau kaip 470 mln. eurų paskolos lėšų.
„Komisijos metodika, pagal kurią nustatomas mokėjimo sustabdymas pagal Ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo priemonės reglamentą buvo patvirtinta gerokai po to, kai šalys sutarė su EK dėl savo įsipareigojimų, todėl kyla abejonės dėl jos taikymo proporcingumo, atitikimo ES reglamento nuostatoms bei teisėtų lūkesčių principams. Nemanome, jog EK korektiškai įgyvendina savo įgaliojimus, kuriuos suteikia reglamentas. Teismas, ta institucija, kuri galės atsakyti, ar tai kas yra pateikta ir pažadėta, Lietuva yra įgyvendinusi“, – pažymėjo finansų ministrė Gintarė Skaistė.
Po teigiamo Vyriausybės pritarimo bus rengiami procesiniai dokumentai, kuriuos ESBT teiks Teisingumo ministerija. Ieškinys turi būti pateiktas per 2 mėn. 10 dienų nuo EK sprendimo paskelbimo.
Primename, kad 2022 m. lapkričio 30 d. Lietuvai pateikus pirmąjį „Naujos kartos Lietuva“ plano įgyvendinimo mokėjimo prašymą, 2023 m. vasario 28 d. EK pateikė pirmojo mokėjimo prašymo vertinimą ir pranešė, jog Lietuvą pasieks 542 mln. eurų: patvirtintas 31-as rodiklis iš 33 pateiktų. Už įgyvendintas reformas ir investicijas dar 2023 m. esame gavę 542 mln. eurų, kas sudaro jau beveik ketvirtadalį plano sumos.
Dėl 2 rodiklių (mokesčių pertvarka – 142, 144 NKL plano rodikliai) EK priėmė sprendimą laikinai suspenduoti 26 mln. eurų išmokėjimą, kol jie bus galutinai pasiekti. Praėjusių metų gruodį EK įvertinusi Lietuvos pateiktą papildomą informaciją apie atliktus veiksmus, laiko 144 rodiklį „Seimui pateikti išsamios analizės pagrindu parengti pasiūlymai dėl aplinkosauginių mokesčių ir kitų ekonomikos augimo nestabdančių šaltinių apmokestinimo plėtros“ visiškai pasiektu.
EK pozityviai įvertino Vyriausybės pateiktus pasiūlymus Seimui dėl nekilnojamojo turto mokesčio pakeitimų. Aplinkosauginių mokesčių pakeitimai jau buvo pateikti anksčiau ir EK jau buvo pripažinusi šią rodiklio dalį pasiekta.
Įvertinusi Lietuvos pateiktą papildomą informaciją apie atliktus veiksmus dėl 142 rodiklio „Seimui pateikti išsamios analizės pagrindu parengti pasiūlymai dėl mokesčių lengvatų ar specialių apmokestinimo režimų atsisakymo“, EK laiko rodiklį pasiektu 50 proc.Iš viso, atskaičius dalį jau išmokėto avanso Lietuvai papildomai už šiuos 2 rodiklius gegužės mėn. buvo išmokėta 14,882 mln. eurų suma.
Lietuva EK pateikė mokesčių lengvatų ir specialių mokesčių režimų analizę su argumentais dėl kurių atskirų mokesčių lengvatų nėra atsisakoma. Įgyvendinant minėtą rodiklį Vyriausybė Seimui pateikė Pelno mokesčio įstatymo, Gyventojų pajamų mokesčio įstatymo, Akcizų įstatymo ir Nekilnojamojo turto mokesčio įstatymo pakeitimų projektus, kurias siūloma atsisakyti įvairių mokesčių lengvatų. Šie pakeitimai, Lietuvos vertinimu, neabejotinai reikšmingai prisideda prie 142 rodiklio pasiekimo ir įgyvendina „Naujos kartos Lietuva“ plane numatytus Lietuvos įsipareigojimus.
Iš viso „Naujos kartos plane“ numatyta reformų ir investicinių projektų už beveik 2,3 mlrd. eurų pagal subsidijų planą ir 1,55 mlrd. eurų pagal paskolų planą. Šiuo metu įgyvendinti 59 reforminiai ir 14 investiciniai rodikliai. EK atsiskaityta už 38 rodiklius.
