2024-02-28
Vidaus reikalų ministrė Agnė Bilotaitė dalyvavo Valstybės sienos apsaugos tarnybos (VSAT) 2023 m. veiklos rezultatų pristatyme. Jame aptarti pastarųjų metų pasiekimai stiprinant valstybės sienos apsaugą, gerinant pasieniečių aprūpinimą, taip pat nubrėžtos gairės šių metų darbams.
„Per trejus metus įgyvendinome tai, kas iš pirmo žvilgsnio per tokį trumpą laiką atrodė neįmanoma. Sukūrėme pavyzdiniu Europai tapusį sienos apsaugos standartą – skubiai įrengtas 510 km fizinis barjeras, 100 proc. pasienio su Baltarusija padengta moderniomis sienų stebėjimo sistemomis. Sustiprinome pasieniečių aprūpinimą, taip pat ir NATO standartus atitinkančia ginkluote. Tad turime kuo didžiuotis. Mūsų siena stipriausia per visus 33 nepriklausomybės metus, o pasieniečiai geriau nei bet kada pasirengę atremti bet kokias grėsmes“, – VSAT renginyje kalbėjo ministrė A. Bilotaitė.
Ministrės teigimu, situacija pasienyje nuo 2021 m. pasikeitė neatpažįstamai. Tuo metu atliktas vidaus auditas rodė prastą palikimą – trūko šaudmenų, transporto, ryšio ir apsaugos priemonių. Audito išvada skelbė, jog tarnyba „neaprūpinta pagal karinį ir civilinės saugos standartą“. Valstybės sienos stebėjimo sistemos dengė tik 38 proc. pasienio su Baltarusija ruožo, o pabaigti jas planuota tik iki 2027 m. Nors VSAT yra ginkluotųjų pajėgų dalis ir karo metu turėtų ginklu ginti valstybę, karinio pasieniečio aprūpinimo standarto nebuvo net planuose. Trūko ir finansavimo. Ministrė pabrėžė, kad nuo 2020 m. VSAT biudžetas išaugo net 77,2 proc., iš jų 46,7 proc. skirta darbo užmokesčiui.
Prie valstybės sienos stiprinimo praėjusiais metais taip pat prisidėjo 4 pasienio kontrolės punktų uždarymas, atkurta Pakrančių apsaugos rinktinė, patrulio tako įrengimas, atnaujintas Valstybės sienos apsaugos priedangos planas, kuriuo stiprinama pasieniečių ir kariuomenės sąveika pasienyje.
Kalbėdama apie šių metų tikslus, ministrė A. Bilotaitė pabrėžė, kad reikia ir toliau stiprinti pasieniečių pajėgumus ir didinti reagavimo greitį, ruoštis netipinėms situacijoms ir atsakui į hibridines grėsmes.
Ateinančiais metais numatoma užtikrinti nuolatinį sienos stebėjimo sistemų atnaujinimą, pabaigti pasieniečių perginklavimą NATO standartus atitinkančiais ginklais, plėsti bepiločių orlaivių parką, stiprinti kontrmobilumo pajėgumus, rengti daugiau pratybų su kariuomene. Ministrė pabrėžė, jog ypatingas dėmesys turėtų būti skirtas ES išorės sienos stiprinimui Rusijos Federacijos kryptimi.