Susisiekimo, Ekonomikos ir inovacijų ministerijos, asociacija „Klaipėdos regionas“ bei septynios savivaldybės, šios asociacijos narės, sutarė kartu dirbti, kad į tarptautinį Palangos oro uostą būtų pritraukta naujų Klaipėdos regiono verslui ir atvykstamajam turizmui svarbių skrydžių krypčių ir skatinama skrydžių paklausa.
Šiandien Palangoje pasirašytas bendradarbiavimo susitarimas dėl skrydžių skatinimo, kuris, pasak susisiekimo ministro Mariaus Skuodžio, demonstruoja tiek ministerijų, tiek viso regiono savivaldybių strateginį požiūrį į susisiekimo oru gerinimo svarbą šalies konkurencingumui ir patrauklumui. Prie šio susitarimo prisijungė Klaipėdos miesto ir rajono, Palangos miesto, Neringos, Kretingos, Skuodo ir Šilutės rajonų savivaldybės.
„Toliau telkiame skirtingų institucijų pajėgumus kryptingam bendram darbui, kad strateginėmis kryptimis būtų užtikrintas patogus susisiekimas oru. Mūsų bendras tikslas – sutelkti finansavimą skrydžių pasiūlai, ir, svarbiausia, paklausai, kad jais naudotųsi kuo daugiau keleivių. Neseniai atnaujintas tarptautinis Palangos oro uostas turi didelį potencialą, tad čia galime tikėtis bent 2 papildomų strategiškai svarbių krypčių“, – sako susisiekimo ministras Marius Skuodis.
„Turizmo sektorius yra neatsiejama Lietuvos ekonominio augimo dalis, todėl būtina nuosekliai plėsti jo galimybes. Iki 2030-ųjų esame užsibrėžę ambicingą tikslą padidinti turizmo sektoriaus sukuriamos pridėtinės vertės dalį iki 4,5 proc., tad aktyviai ieškome naujų krypčių ir partnerysčių, taip užtikrindami šio sektoriaus augimą“, – sako ekonomikos ir inovacijų ministrė Aušrinė Armonaitė.
Susisiekimo ministerija kartu su Lietuvos oro uostais kasmet skiria per 1 mln. eurų esamoms kryptims iš Palangos oro uosto užtikrinti. Šiuo metu iš Palangos oro uosto pasiekiami šeši miestai: Amsterdamas, Ryga, Oslas, Kopenhaga, Dublinas ir Londonas.
„Palangos oro uosto rezultatams gerinti ateityje yra kritiškai svarbu pradėti nuosekliai investuoti į paklausos augimą, atvykstamąjį turizmą, regiono žinomumą – būtent tai, mūsų vertinimu, yra svarbiausias šio susitarimo vienijantis vardiklis. Šis susitarimas yra puikus bendradarbiavimo pavyzdys, kai institucijos susitelkia dėl atvykstamojo srauto iš strateginių šalių skatinimo“, – teigia Lietuvos oro uostų generalinis direktorius Simonas Bartkus.
Pagal pasirašytą susitarimą ministerijos sieks į verslui ir atvykstamajam turizmui svarbių maršrutų sąrašą įtraukti dvi papildomas Klaipėdos regionui svarbias kryptis iš Palangos oro uosto. Šiuo metu į šį sąrašą iš Palangos oro uosto įtraukti du jau vykdomi maršrutai – į Amsterdamą ir Kopenhagą, papildomai įtrauktas maršrutas į Hamburgą. Kartu bus siekiama užtikrinti valstybės finansavimą skrydžių skaičiaus didinimui iš šio oro uosto.
Be to, Susisiekimo ministerija sieks išplėsti reguliavimą – sudarys galimybes prie skrydžių pasiūlos finansavimo prisidėti ir savivaldai: pačiai savivaldai nuspręsti, kokios krypties reikia labiausiai, atrinkti vežėją ir su juo pasirašyti sutartį.
AB Lietuvos oro uostai parengs tarptautinio Palangos oro uosto vystymo ir plėtros planą artimiausiems trejiems metams, jame bus numatytos papildomos oro bendrovių pritraukimo priemonės ir oro uostų rinkliavų nuolaidų sistemos. Klaipėdos apskrities savivaldybes vienijanti asociacija „Klaipėdos regionas“ rūpinsis tarptautinio Palangos oro uosto ir viso regiono žinomumo didinimu.
„Vakarų Lietuvos regionas išsiskiria savo patrauklumu turizmo srityje. Todėl natūralu, jog norime kuo labiau populiarinti visą kraštą. Vienas iš būdų – pritraukti verslui ir atvykstamajam turizmui svarbių maršrutų, įgyvendinant skrydžių skatinimo priemones. Prie to prisideda ne tik visos septynios regiono savivaldybės, bet ir Susisiekimo bei Ekonomikos ir inovacijų ministerijos“, – sako Klaipėdos rajono meras, asociacijos „Klaipėdos regionas“ prezidentas Bronius Markauskas.
Panašų susitarimą dėl investicijų į susisiekimo oru ir sostinės žinomumo gerinimą 2023 m. spalį pasirašė Susisiekimo bei Ekonomikos ir inovacijų ministerijos kartu su Vilniaus miesto savivaldybe. Susitarimo tikslas – suvienyti ir koordinuoti skirtingų institucijų pajėgumus, kad strateginėmis kryptimis būtų užtikrinti tvarūs skrydžiai ir keleivių srautai.
Plėtojant skrydžių maršrutų plėtros skatinimo projektą, per pastaruosius metus skrydžių iš Lietuvos žemėlapį papildė net keletas strategiškai svarbių krypčių – Londono Sitis, Lisabona ir Hamburgas. Taip pat užtikrintos patogios jungtys su strategine Lietuvos partnere Vokietija. Šiuo metu yra dešimt reguliarių maršrutų tarp Lietuvos ir Vokietijos, skrydžiai vykdomi net į šešis didžiausius Vokietijos oro uostus, iš viso – apie 50 skrydžių per savaitę.
