2024-05-15
Pasaulyje vykstant akivaizdžiam dirbtinio intelekto (DI) ir žurnalistikos bendradarbiavimui, konkrečių taisyklių ir aiškumo šioje srityje vis dar trūksta. Tačiau Europos Sąjungos (ES) lygmeniu vykdomos iniciatyvos rodo aiškią kryptį skaidrumo didinimo link. O kokia padėtis šiuo klausimu Lietuvos žurnalistikoje? Į tai atsakyti padės Kultūros ministerijoje pagal programą „Kurk Lietuvai“ vykdomas projektas „Žinių algoritmas: dirbtinio intelekto taikymas Lietuvos žurnalistikoje“.
„DI gali būti naudojamas atliekant platų spektrą žurnalistinių užduočių, kurios apima idėjų generavimą, tyrimus, vertimus, automatinį faktinių tekstų (sporto, finansų, verslo apžvalgos) rengimą, kūrybinių ir kitokių publikacijų rašymą. Tačiau DI pritaikymo mastas Lietuvoje nežinomas. Nėra aiškios DI turinio žymėjimo ar tikrinimo praktikos, – sako projekto autorė Agnė Mikštienė. – Vykdomo projekto tikslas – atlikus DI įrankių taikymo Lietuvos žurnalistikoje praktikos tyrimą, atskleisti DI naudojimo žurnalistikoje mastą ir įvairovę, suprasti DI naudojimą supančias baimes, stigmas ir iššūkius, skatinti etišką, saugų ir skaidrų DI įrankių naudojimą žurnalistikoje.“
A. Mikštienės pastebėjimu, šiemet net 5 iš 45 Pulicerio premijos finalininkų deklaravo, kad naudojasi DI įrankiais savo darbe. Vis labiau populiarėja mašininis tekstų vertimas, o Europos Taryba 2023 m. lapkritį patvirtino Gaires dėl atsakingo dirbtinio intelekto (DI) sistemų diegimo žurnalistikoje. Vienas iš svarbių gairėse minimų aspektų – skaidrumo ir atskaitomybės, taikant DI žurnalistikoje, svarba. Apie tai kalbama ir ES DI reglamente, kuriame skaidrumo nuostata įpareigoja žymėti DI generuotą turinį.
Projekto autorė jau atliko DI taikymo žurnalistikoje tendencijų analizę. Bendradarbiaudama su Lietuvos žiniasklaidos bendruomene, A. Mikštienė atliks anketinį tyrimą bei interviu, kurių rezultatai padės geriau suprasti dabartinę padėtį, numatyti šios srities perspektyvas.
Plačiau apie vykdomą projektą ir jo autorę.
Gretės Tvarkūnaitės nuotrauka / „Kurk Lietuvai“ archyvas
