#Įvykdėm
Šią savaitę dalinamės paskutiniu šios serijos video, apibendrinančiu visus skirtinguose sektoriuose atliktus svarbiausius pastarųjų metų Susisiekimo ministerijos nuveiktus darbus:
„Via Baltica“ rekonstrukcija: vienoje esminių Lietuvos transporto arterijų – 40 km ilgio ruože tarp Marijampolės ir Lenkijos sienos – vyksta intensyvūs darbai. Iš viso bus nutiesta 40 km naujo kelio.
Rekonstruota Kuršių nerijos pėsčiųjų ir dviračių tako 13,5 km ilgio atkarpa nuo Smiltynės link Juodkrantės. Taip pat didinamos investicijos į pėsčiųjų ir dviračių takų tinklo plėtrą visoje Lietuvoje.
Naujo europinio geležinkelio „Rail Baltica“ statybos juda į priekį. Įsibėgėja darbai nuo Kauno iki Latvijos sienos: šioje atkarpoje jau statoma geležinkelio sankasa ir inžineriniai statiniai, intensyvėja ilgiausio Baltijos šalyse geležinkelio tilto per Neries upę tiesimas.
Pirmą kartą nepriklausomos Lietuvos istorijoje vyksta reguliarūs krovinių vežimo maršrutai į Vakarus. Intermodaliniai kroviniai 4 kartus per savaitę (pirmyn–atgal) gabenami iš Lietuvos į Duisburgą Vokietijoje.
Iš Vilniaus kasdien vyksta traukiniai į Varšuvą ir Krokuvą. Šiemet šiuo maršrutu jau keliavo daugiau nei 31 tūkst. keleivių. Nuo gruodžio 27 d. – keleivinis traukinys tarp Vilniaus ir Rygos.
Klaipėdos uostas išgilintas iki 15,5 metro: galime priimti dar didesnius laivus. Apskaičiuota, kad vienas gylio centimetras leidžia į „Panamax“ tipo laivą papildomai pakrauti iki 100 tonų krovinių.
Sudarytos sąlygos krovininės laivybos proveržiui: startavo reguliarus krovinių gabenimas Nemunu. Įrengtos 553 upės tėkmę reguliuojančios bunos, 5 degalinės ant vandens laivams.
Naujojo Vilniaus oro uosto išvykimo terminalo statybos: pirmieji keleiviai iš naujojo terminalo turėtų keliauti jau 2025 m. pradžioje. Pastačius naująjį 14,4 tūkst. kv. metrų terminalą, keleivių pralaidumas išaugs nuo 1 200 iki 2 400 keleivių per valandą.
Kauno oro uoste prasidės naujo terminalo ir perono plėtros darbai. Tai leis 50 proc. padidinti keleivių aptarnavimo pajėgumus ir lėktuvų stovėjimo vietų skaičių.
Lietuvos oro uostai parengė infrastruktūros plėtros planus artimiausiems 30 metų.
Elektromobilumo plėtra: Lietuvoje jau veikia virš 1000 viešųjų elektromobilių įkrovimo prieigų, o rekordinės ES investicijos leis išplėsti įkrovimo infrastruktūrą iki 7 tūkst. viešųjų įkrovimo prieigų 2030 m.
Autonominės ir nuotoliniu būdu vairuojamos transporto priemonės – jau didžiųjų miestų gatvėse. Šios inovatyvios ir ekologiškos transporto priemonės šiuo metu yra aktyviai naudojamos maisto bei prekių pristatymui.
5G ryšys dengia daugiau nei 90 procentų apgyvendintos Lietuvos teritorijos. Lietuvos Vyriausybė pripažino penkto 5G ryšio plėtrą valstybei svarbiu projektu. Iki 2025 m. šis aukštos kokybės ryšys nenutrūkstamai veiks per Lietuvą einančioje magistralėje „Via Baltica“ bei kituose valstybinės reikšmės keliuose, geležinkelio linijose, oro ir jūrų uostuose.
Lietuvoje veikia „SpaceX“ „Starlink“ palydovinis interneto ryšys. Šis svarbus žingsnis padės Lietuvai įgyvendinti 2025 metų tikslą, kad visiems Lietuvos gyventojams būtų suteikta galimybė naudotis ne mažesnės kaip 100 Mb/s spartos internetu.
Nuorodos į ankstesnius svarbiausius darbus:
– Kelių sektorius: https://fb.watch/nDll4yCksJ/
– Darnaus judumo ir inovacijų sritys: https://fb.watch/nDliF-4Ss0/
– Vandens transportas: https://fb.watch/nTmzuc9xVM/
– Geležinkeliai: https://fb.watch/ohDAGzDcdV/
– Telekomunikacijos: https://fb.watch/oVdiBr9c-X/
#JungiameLietuvą#SusisiekimoMinisterija#KeiciameSusisiekima
