Išrinktas Žaliųjų finansų instituto, kuris taps žaliųjų ir tvariųjų finansų žinių, kompetencijų ir informacijos centru Baltijos šalyse, vadovas – po atrankos procedūrų juo tapo Audrius Šilgalis.
Žaliųjų finansų institutas veikia Nacionalinės plėtros įstaigos (NPĮ) vidinėje struktūroje, o pagrindinis jo uždavinys – stiprinti viešojo ir privataus sektorių partnerystę, konsultuoti žaliųjų finansų klausimais, teikti ekspertinę ir techninę pagalbą. Tikimąsi, kad institutas mobilizuos viešąsias finansines priemones ir sukurs reikiamus instrumentus privačioms investicijoms pritraukti žaliųjų projektų finansavimui.
„Lietuva imasi regioninės lyderystės žaliųjų finansų srityje ir siekia pirmoji Baltijos šalyse sukurti tokią bendradarbiavimo formą tarp viešojo sektoriaus ir privačių investuotojų, kuri leistų pritraukti reikšmingą kiekį lėšų tvariesiems, žaliesiems projektams. Todėl svarbu, jog strateginiu šios pertvarkos partneriu tampa Žaliųjų finansų institutas, kuris užtikrina visą žaliųjų finansų ekosistemos veiklą“, – sako finansų ministrė Gintarė Skaistė.
Institutas teiks rekomendacijas kaip institucijoms pritraukti lėšų tvariems projektams, pagerinti investicinę aplinką, koordinuoti ir skatinti žaliųjų finansų plėtrą. Institutas taip pat bendradarbiaus su užsienio šalyse veikiančiais strateginiais partneriais.
„Vienas pirmųjų instituto darbų – parengti finansuojamų subjektų bei projektų žalumo (tvarumo) vertinimo metodiką ir gaires. Tai padės investuotojams greičiau ir lengviau priimti duomenimis grįstus sprendimus dėl tvarių investicijų, atsižvelgiančių į įmonių ar projektų poveikį aplinkai“, – sako išrinktasis Žaliųjų finansų instituto vadovas Audrius Šilgalis.
Instituto vadovas turi ilgametę patirtį finansų srityje, daugiau nei dešimtmetį dirbo Lietuvos banke, buvo atsakingas už investicinių paslaugų ir bendrovių priežiūrą, naujų finansinių produktų atsiradimo skatinimą Lietuvoje, atstovavo Lietuvos banką tarptautinėse institucijose, kuriose kuriamas būsimas finansų rinkų reguliavimas. A. Šilgalis yra baigęs finansų ekonomiką Mykolo Romerio universitete, tobulinęsis Kembridžo (JK) universiteto ir Tarptautinio valiutos fondo organizuojamose programose.
Lietuvos žaliajai transformacijai paspartinti reikalingos didelės investicijos į ekologiškus resursus, išteklius taupančius ir tvarius projektus. Skaičiuojama, kad sklandžiam Lietuvos perėjimui prie žaliosios ekonomikos iki 2030 m. reikės apie 25,5 mlrd. eurų, iš kurių beveik 12 mlrd. eurų numatoma padengti viešųjų finansų lėšomis. Taigi, akivaizdu, kad vien viešųjų finansų neužteks, todėl sinergija yra būtina.
Žaliųjų finansų institutas – 2023-2026 m. Lietuvos žaliųjų finansų veiksmų plano dalis. Šio plano tikslas – skatinti žaliųjų viešųjų ir privačių finansų plėtrą Lietuvoje, sukuriant palankią aplinką tiek verslui, tiek ir į jį investuojantiems finansų rinkos dalyviams ir taip prisidėti prie platesnės Lietuvos ekonomikos žaliosios pertvarkos. Rengiant šį planą dalyvavo viešojo sektoriaus ir finansų rinkos atstovai, buvo pasitelkti Europos rekonstrukcijos ir plėtros banko (ERPB) konsultantai, užsienio šalių ekspertai.
