Vidaus reikalų ministrė Agnė Bilotaitė su Vilniaus meru Valdu Benkunsku aptarė Civilinės saugos stiprinimo ir plėtros programos įgyvendinimą sostinėje. Vilniaus m. savivaldybės pastangas didinti atsparumą ir pasirengimą galimoms grėsmėms numatoma remti per Civilinės saugos programą, skiriant tam reikiamą finansavimą. Konkrečius civilinės saugos projektus planuojama patvirtinti iki metų pabaigos ir įgyvendinti jau 2025 m.
Pasak ministrės A. Bilotaitės, Vilniaus miesto savivaldybei turi būti skiriama daugiausia dėmesio, atsižvelgus į tai, kad sostinėje yra aukštesnis karinių ir hibridinių grėsmių lygis, didelis gyventojų skaičius, mažas atstumas nuo Baltarusijos sienos.
„Turėti grėsmėms atsparią sostinę – bendras savivaldybės ir valstybės reikalas. Matome Vilniaus miesto valdžios lyderystę ir dideles pastangas stiprinant civilinę saugą ir pasirengimą ekstremaliosioms situacijoms. Vilniaus pavyzdžiu turėtų sekti ir kiti didieji Lietuvos miestai. Valstybė savo ruožtu sostinei skiria ypatingą dėmesį ir iki 2030 m. pagal civilinės saugos programą planuoja skirti reikiamą finansavimą civilinės saugos stiprinimui skirtų projektų įgyvendinimui“, – teigia ministrė A. Bilotaitė.
„Palaikome idėją, kad savivaldybės turėtų savarankiškai, nieko nelaukdamos, daugiau investuoti į savo saugumą. Visų mūsų stiprybė ir pasiruošimas gali padėti atgrasyti galimą priešą. Akivaizdu, kad sostinė dėl savo svarbos ir geografinės lokacijos būtų didžiausias taikinys, todėl manome, kad prisidėjimas prie šalies gynybos – bendras valstybinių institucijų, Vilniaus ir šalies gyventojų interesas saugesnei ateičiai“, – sako Vilniaus meras V. Benkunskas.
Susitikime aptarti pagrindiniai civilinės saugos programoje numatyti prioritetai, skirti gyventojų saugumui užtikrinti: priedangų tinklo plėtra, gyventojų perspėjimas ir informavimas, evakavimas bei medicinos pagalba.
Vilniuje parinktos 652 priedangos, jose pasislėpti galėtų 291 tūkst., arba 49 proc. sostinės gyventojų. Iš 5 didžiųjų savivaldybių, pagal šį rodiklį Vilnių lenkia tik Šiauliai (54 proc.). Ministrė pažymėjo, jog Vilniaus miesto savivaldybė puikiai supranta būtinybę užtikrinti priedangas gyventojų gyvenamojoje aplinkoje ar kaip įmanoma arčiau jos. Savivaldybė glaudžiai bendradarbiauja su daugiabučių gyvenamųjų namų administratoriais, parenkant priedangas šiuose statiniuose.
Vilniaus savivaldybėje yra 41 perspėjimo sirena, kuriomis pasiekiama 28 proc. gyventojų. Planuojama, kad artimiausiais mėnesiais pradės veikti dar 50 perspėjimo sirenų. Tai užtikrins, kad sirenų kauksmą girdės beveik visi sostinės gyventojai (96 proc.)
Lietuvos mastu planuojama įsigyti dar 275 papildomas sirenas. Visas šalies sirenas, kurių bus apie 1400, planuojama sujungti į vieną centralizuoto valdymo pultą. Pasak ministrės A. Bilotaitės, siekiama, kad gyventojų, girdinčių sirenas, rodiklis šalies mastu būtų 75 proc. (dabar 56,8 proc.).
Iki 2030 m. į gyventojų perspėjimo ir informavimo sistemą numatyta investuoti daugiau kaip 18 mln. eurų.
Susitikime aptartas ir sostinės gyventojų evakavimo klausimas. Už gyventojų evakavimą atsakingos savivaldybės – jos gyventojų evakavimą suplanuoja savo ekstremaliųjų situacijų valdymo planuose. Siekiama, kad savivaldybės būtų pasiruošusios organizuotai evakuoti (savivaldybės patelktu transportu) 25 proc. gyventojų (pirmumo tvarka asmenys su negalia, nėščios moterys, šeimos su mažais vaikais ir pan.).
Šiuo metu Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamentas (PAGD) kartu su savivaldybėmis rengia masinį gyventojų evakavimo scenarijų, kuris vėliau pavirs į valstybinį gyventojų evakavimo planą. Jis bus pagrįstas realia situacija ir resursais – personalu, evakavimo punktų, transporto priemonių, socialiai pažeidžiamų asmenų skaičiumi, evakavimo maršrutais ir kt. Šį rudenį PAGD surengs valstybės lygio civilinės saugos pratybas evakavimo tema.
Šalies savivaldybės yra suplanavusios 851 surinkimo punktą, 263 tarpinius punktus ir 1059 priėmimo punktus. Surinkimo punktų žemėlapis paskelbtas pasirengimo ekstremaliosioms situacijoms svetainėje www.lt72.lt.
