„Pasikeitus geopolitinei realybei Trijų Jūrų regiono šalių bendradarbiavimo svarba išaugo ne tik iš ekonominės, bet ir saugumo perspektyvos. Transporto, energetikos ir skaitmeninės infrastruktūros bendri investiciniai projektai padeda užtikrinti tvirtą ekonomikos augimą ir konkurencingumą bei didinti atskirų valstybių bei viso regiono atsparumą. Kartu matome potencialą didinti investicijas į gynybos pramonės pajėgumų stiprinimą – Trijų jūrų iniciatyvos (3SI) viršūnių susitikimo kontekste vykstančiame Verslo forume pažymėjo finansų ministrė Gintarė Skaistė.
Pasak ministrės, dėl trečius metus besitęsiančio rusijos pradėto karo Ukrainoje privalome investuoti į gynybos pramonę ir inovacijas europiniu lygmeniu. Puiku, jog šia kryptimi jau matome teigiamus pokyčius. Pirmą kartą Lietuvos gynybos pramonė galės naudotis europiniais fondais – gauti paskolas gynybos srities projektams iš „Naujos kartos Lietuva“ instrumento. Be to, Europiniu lygiu investicijas turėtų paskatinti Europos Komisijos įsteigtas Europos gynybos fondas, skirtas gynybos technologijoms ir pajėgumų plėtrai skatinti. Pirmi žingsniai teisingi – bet tai turėtų būti tik pradžia.
„Neeiliniais laikais reikia imtis ypatingų priemonių – turime labiau didinti Europos gynybos pramonės finansavimą. Daugiašalės finansų institucijos, įskaitant Europos investicijų banką, Europos rekonstrukcijos ir plėtros banką, turėtų atlikti didesnį vaidmenį – būtina keisti šių institucijų skolinimo politiką, kad gynybos pramonei būtų sudaryta prieiga prie reikiamo finansavo. Taip pat turėtume ieškoti papildomų priemonių finansavimui ES lygiu didinti, įskaitant galimybę kurti bendrą ES skolinimosi susitarimą, panašiai kaip koronaviruso pandemijos metu, – verslo forume kalbėjo ministrė G. Skaistė. – Europos saugumas yra ekonomikos augimo ir klestėjimo pagrindas“.
Didžioji dauguma Trijų jūrų iniciatyvos projektų orientuoti į transporto infrastruktūrą, kuri didina regiono jungiamumą ir kuria platesnes galimybes eksporto diversifikavimui. Atsižvelgiant į tai, kad visos šio formato šalys yra palyginti mažos, atviros ekonomikos, labiau diversifikuota prekyba yra labai svarbi siekiant padidinti atsparumą būsimiems sukrėtimams.
Lietuva yra geras pavyzdys, jog strateginė prekybos diversifikacija yra ypač naudinga. Dar nuo 1999 m. rusijos krizės, o galiausiai po 2014 m. Krymo aneksijos Lietuvos verslas strategiškai persiorientavo nuo Rytų į Vakarų rinkas, sumažindamas autokratinių šalių, kuriose verslas susijęs su didele geopolitine rizika, poveikį ekonomikai. Ši strategija itin pasiteisino, kadangi silpnas prekybos su rusija intensyvumas buvo svarbus Lietuvos ekonominio atsparumo veiksnys nuo pat karo pradžios.
Ministrė taip pat akcentavo energetikos infrastruktūros projektų svarbą, siekiant energetinio savarankiškumo ir žaliojo kurso tikslų. Lietuva investuodama į vietinius atsinaujinančios elektros energijos gamybos pajėgumus iki 2027 m. siekia tapti visiškai elektros energija apsirūpinančia šalimi, o tai itin ambicingas tikslas, turint omenyje, kad pernai apie du trečdaliai elektros poreikio buvo importuojami iš kitų valstybių.
Ministrė pažymėjo, kad žaliajai transformacijai iki 2030 metų reikės mažiausiai 14 mlrd. eurų investicijų. Iš jų daugiau nei 10 mlrd. ketinama padengti viešaisiais finansais, o likusią sumą – mobilizuoti iš privačių lėšų. Šiems tikslams pasiekti Vyriausybė iki 2027 metų numatė per 4,5 milijardo eurų europinių lėšų investicijų, taip pat įgyvendino esminę struktūrinę reformą, sujungdama keturias nacionalinės plėtros institucijas į vieną – INVEGĄ – sukuriant patikimą partnerį verslui pritraukiant ir įgyvendinant investicijas. Tuo pačiu parengtas ir Žaliųjų finansų veiksmų planas ir įkurtas Žaliųjų finansų institutas – sukursiantis dinamišką ekosistemą, kuri padėtų sutelkti privačias lėšas ir nukreipti jas į tvarius projektus.
Renginio metu Ministrė taip pat anonsavo, jog Trijų jūrų valstybės pritarė Lietuvos siūlymui sukurti daugiašalį tinklą žaliųjų finansų klausimais, kuris prisidės padengiant finansavimo trūkumą pereinant prie nulinės taršos ekonomikos. Lietuvos Žaliųjų finansų institutas yra pasirengęs būti šio tinklo dalis ir užtikrinti bendradarbiavimą.
Trijų jūrų iniciatyva (3SI) jungia tarp Baltijos, Juodosios ir Adrijos jūrų esančias Europos Sąjungos (ES) šalis: Lietuvą, Latviją, Estiją, Lenkiją, Austriją, Bulgariją, Kroatiją, Čekiją, Vengriją, Rumuniją, Slovakiją, Slovėniją ir Graikiją. Iniciatyvos strateginės partnerės – JAV, Vokietija ir Europos Komisija, taip pat dalyvauja asocijuotosios šalys Ukraina ir Moldova.
Trijų jūrų iniciatyvos tikslas – skatinti spartesnį šio regiono vystymąsi ir konvergenciją, didinant dalyvaujančių šalių junglumą transporto, energetikos ir skaitmenizacijos srityse, ypač Šiaurės ir Pietų ašyje, stiprinti ES sanglaudą ir transatlantinius ES ir JAV ryšius.
