2024-01-08
Europos Sąjungos (ES) investicijos išlieka vienu svarbiausių valstybės viešųjų investicijų šaltinių. Praėję metai buvo rekordiniai naujų investicijų Lietuvoje prasme – į mūsų šalies ekonomiką įlieta daugiau kaip 1 mlrd. eurų.
Pasak finansų viceministrės Vaidos Markevičienės, praėjusiais metais pasinaudojant ES struktūrinių fondų ir „Naujos kartos Lietuva“ plano lėšomis, įvairiems privataus ir viešojo sektoriaus projektams išmokėta 1 mlrd. 355 mln. eurų. Tai didžiausia išmokėta suma investicijoms per pastarąjį dešimtmetį.
Prioritetas buvo skiriamas toms sritims, kurios svarbios kuriant didesnę pridėtinę vertę vidutiniu ir ilguoju laikotarpiu: moksliniams tyrimams, eksperimentinei plėtrai ir inovacijoms, ypač versle. Taip pat informacinių technologijų plėtrai bei didesniam energetiniam saugumui.
„Labai svarbu, kad visos ES investicijos prisideda prie ilgalaikio Lietuvos ekonomikos augimo. Lietuva iki šiol yra tarp lyderiaujančių valstybių, efektyviai investuojanti europines lėšas – neketiname tempo lėtinti ir ateityje. Siekdami sustiprinti pozityvų impulsą ekonomikai, nukreipiame lėšas į valstybei strategiškai svarbias sritis. Svarbu, kad investicijos skiriamos ten, kur iš tikrųjų egzistuoja poreikis ir ateityje bus generuojama didžiausia įmanoma grąža. Be to, dėka viešųjų investicijų mūsų šalies ekonomiką praėjusiais metais pastiprinome daugiau kaip 1 mlrd. eurų. Efektyvus viešojo sektoriaus projektų įgyvendinimas prisideda prie ekonomikos atsparumo didinimo, sprendžiant energetinės priklausomybės problemas, todėl Lietuvos ekonomika išlieka augimo kelyje, atlaikiusi visas geopolitines įtampas ir infliacijos šuolius“, – pažymi V. Markevičienė.
V. Markevičienės teigimu, Lietuva turi aiškią ambiciją iki 2030 m. 100 proc. apsirūpinti energija iš atsinaujinančių energijos išteklių, o verslas turi išskirtines galimybes tomis investicijomis pasinaudoti. „Naujos kartos Lietuva“ plano ir kitų ES fondų investicijų finansuojami projektai leido investuoti į „žaliąją“ energetiką.
Anot viceministrės, viešųjų investicijų dėka pastebimai padidėjo statybos veiklos aktyvumas. Itin palankios tendencijos yra inžinerinės statybos segmente, kuriam reikšmingą įtaką daro ES fondų lėšomis finansuojami projektai – investicijos į atsinaujinančiosios energetikos generaciją. Šios tendencijos turėtų išsilaikyti ir ateityje.
Lietuvoje buvo pradėta 200 megavatų galios elektros kaupiklių statyba, kuri pernai spalį pradėjo savo veiklą. Tai vienas svarbiausių energetikos projektų nacionalinio saugumo prasme. Švelninant poveikį klimato kaitai bei didinant gyvenamųjų ir savivaldybių viešųjų pastatų energijos vartojimo efektyvumą, spartinama pastatų renovacija.
Taip pat, anot V. Markevičienės, investicijų pernai sulaukė švietimo ir mokslo bei inovacijų sektoriai. Sparčiai pasistūmėjo plane numatyta „Tūkstantmečio mokyklų“ reforma, kurios tikslas – užtikrinti vienodas ugdymosi galimybes visiems Lietuvos vaikams.
Verslui suteikta galimybė investuoti į įmonių skaitmenizaciją bei pereiti link neutralios klimatui ekonomikos.