Briuselyje vyksiančiuose Europos regionų ir miestų savaitės renginiuose Lietuvos finansų viceministrė Vaida Markevičienė pabrėžė, kad šiandien Lietuva yra visiškai nepriklausomi nuo rusijos energijos šaltinių ir lyderė regione, siekiant šimtaprocentinio energetinio savarankiškumo.
„Karo Ukrainoje akivaizdoje Lietuva privalėjo greitai reaguoti į rusijos energetinį spaudimą ir šantažą. Neuždelstos, į efektyvumą ir rezultatus orientuotos priemonės ir investicijos leidžia šiandien iš rusijos Lietuvai neimportuot nei naftos, nei dujų, nei elektros. Lietuva už energetinius išteklius nemoka rusijai nė vieno cento“, – pabrėžė V. Markevičienė.
Pasak viceministrės, jau nuo 1990 m. rusiją laikėme nepatikimu partneriu, kuris energetinę priklausomybę naudojo kaip politinio dominavimo svertą. Todėl mūsų regione buvome pirmieji kovotojai už energetinį savarankiškumą.
Pernai metų rusijos agresyvus energetinis šantažas priklausomų nuo rusiškų dujų šalių atžvilgiu kaip niekad akivaizdžiai parodė, kad Lietuvos prieš aštuonerius metus priimtas sprendimas dėl suskystintųjų gamtinių dujų (SGD) laivo-saugyklos „Independence“ buvo teisingas.
V. Markevičienė sakė, jog siekiant skatinti privačias investicijas ir remti investicijų lygį šalyje įgyvendinami viešojo bei privataus sektoriaus projektai. Didelė dalis investicijų nukreipiama į žaliąją pertvarką. Prie šių projektų įgyvendinimo svariai prisideda ES investicijos. Taip pat „Naujos kartos Lietuva“ planu padėtas tvirtas pamatas tolesnėms investicijoms į energetinės nepriklausomybės stiprinimą ir atsinaujinančios energijos šaltinių efektyvesnį panaudojimą.
Be to, nemaža dalis investicijų nukreipiama ir gyventojams. Namų ūkių energetinio savarankiškumo didinimas – taip pat mažina priklausomybę nuo energijos išteklių kainų pokyčių pasaulinėje rinkoje ir ženkliai prisideda prie šalies energetinės nepriklausomybės stiprinimo.
V. Markevičienė atkreipė dėmesį, jog šiuo metu turime daugiau nei 80 tūkst. gaminančių vartotojų ir iki 2030 m. siekiame, kad bent 30 proc. suvartojamos energijos pagamintų mūsų piliečiai.
Be to, lygiagrečiai su saulės energetikos plėtra būtina skatinti investicijas ir į vėjo jėgaines. Planuojama, jog 2028 m. Lietuvos teritoriniuose vandenyse ties Palanga pradėsiantis veikti pirmasis maždaug 700 MW galios jūrinio vėjo parkas Baltijos šalyse galėtų pagaminti iki 3 TWh žaliosios elektros energijos per metus, o tai užtikrintų iki ketvirtadalio Lietuvos elektros energijos poreikio ir sumažintų šalies priklausomybę nuo elektros importo.
Pasak viceministrės, pernai Lietuvoje buvo pradėta keturių bendros 109 mln. eurų vertės 200 megavatų galios elektros kaupiklių statyba. Tai vienas svarbiausių energetikos projektų nacionalinio saugumo prasme. Jei šalis anksčiau nei 2025 metais būtų atjungta nuo BRELL žiedo, šios baterijos vos per kelias sekundes galės pradėti tiekti energiją ir atnaujinti jos tiekimą visoje Lietuvoje.
„Elektros kaupikliai pasitarnaus Lietuvoje vystant atsinaujinančią energetiką. Tai didžiulis žingsnis tiek mūsų energetinio saugumo, tiek sinchronizacijos su kontinentine Europa link. 2030-aisiais mes Lietuvoje pasigaminsime patys šimtą procentų elektros energijos“, – kalbėjo V. Markevičienė.
Europos regionų ir miestų savaitė – didžiausias metinis regioninei politikai skirtas renginys. Šio kasmetinio keturių dienų renginio metu miestai ir regionai demonstruoja savo gebėjimus užtikrinti augimą ir darbo vietų kūrimą, įgyvendinti Europos Sąjungos sanglaudos politiką, jie taip pat parodo, kad vietos ir regionų lygmenys yra labai svarbūs užtikrinant gerą Europos valdymą.
