Finansų viceministrė Vaida Česnulevičiūtė–Markevičienė sako, kad per 20 pastarųjų metų Lietuvos ekonomikai pasiekus ES vidurkį ir norint neįstrigti vidutinių pajamų spąstuose, būtina nuosekli ekonomikos transformacija link aplinkai neutralios. Tai mūsų galimybė pasiekti struktūrinį proveržį žengiant į aukštesnės pridėtinės vertės gamybą, o Finansų ministerija yra numačiusi ir jau skiria tam lėšas.
„PricewaterhouseCoopers“ surengtoje metinėje konferencijoje viceministrė pabrėžė, kad tam, jog iki 2030 metų skirtinguose sektoriuose pasiektume Lietuvos energetikos ir klimato kaitos tikslus, mums reikia investuoti apie 31 mlrd. eurų. Viešojo finansavimo poreikis, vertinant skirtingus sektorius, sudaro apie 14 mlrd. eurų, dar apie 17 mlrd. eurų ketinama pritraukti privačių lėšų.
„Vos pradėjusi dirbti, dabartinė vyriausybė išsikėlė tris pagrindinius prioritetus, kurie geriausiai atspindi Lietuvos siekį tapti inovatyvia, geopolitiškai ir ekonomiškai stipria šalimi. Žaliasis kursas yra vienas svarbiausių prioritetų, o jo įgyvendinimas leis Lietuvos verslui būti labiau konkurencingu, padės mažinti išlaidas energijos ištekliams, kurti inovatyvius produktus ir paslaugas, gerins šalies žmonių gyvenimo kokybę. Milijardai, apie kuriuos kalbame, jau keliauja šalies ekonomikai – vien šiemet žaliesiems tikslams pasiekti pasiūlysime atvirų kvietimų, subsidijų ir paskolų už maždaug 1 mlrd. eurų. Artimiausiais metais šios investicijos padės kurti dar didesnę pridėtinę vertę“, – sako Vaida Česnulevičiūtė – Markevičienė.
Verslo atstovai kviečiami susipažinti su šiuo metu aktyviais kvietimais ir kokiems žaliesiems projektams galima gauti finansavimą subsidijų ar paskolų forma pagal įvairias priemones. Išsamų sąrašą galima rasti https://ilte.lt/ ir https://esinvesticijos.lt/internetiniuose puslapiuose.
Žalioji transformacija svarbi ne tik iš klimato kaitos ir ekonominės perspektyvos, bet turi ir labai stiprų geopolitinį elementą. Mūsų ekonomikos žalinimas stiprina ekonomikos atsparumą ir saugumą, o susidomėjimas atsinaujinančia energetika Lietuvoje labai sparčiai auga.
Geras to pavyzdys – elektros gamybos iš atsinaujinančių išteklių (AEI) didinimas: planuota, kad 2030 m. turėsime pakankamus pajėgumus patenkinti 100 proc. vidaus vartojimo elektros poreikio iš AEI, o šiuo metu prognozuojame, kad tai pasieksime anksčiau – 2027 metais. Tai yra milžiniškas pasiekimas, turint omenyje, kad dar pernai du trečdalius suvartojamos elektros importuodavome iš užsienio.
Pasak viceministrės, tvarumo reikalavimai bus naudingi įmonėms ir ekonomikai apskritai bei atneš ilgalaikę naudą. Nors pradinės investicijos į tvarumą gali būti didelės, ilgainiui jos padės sumažinti veiklos sąnaudas. Pavyzdžiui, energijos taupymo priemonės gali sumažinti energijos sąnaudas, o efektyvesnis išteklių naudojimas gali sumažinti išmetamų teršalų kiekį ir su tuo susijusias išlaidas.
Įmonės, kurios investuoja į tvarumą, gali įgyti konkurencinį pranašumą rinkoje. Nes vartotojai vis labiau vertina tvarius produktus ir paslaugas, todėl tvarios įmonės gali pritraukti daugiau klientų ir padidinti savo rinkos dalį.
Tvarumo reikalavimai dažnai tampa privalomi, todėl įmonės, kurios anksti prisitaiko prie šių reikalavimų, išvengs reguliacinių sankcijų. Investuotojai vis labiau domisi tvariomis investicijomis, o įmonės, kurios laikosi tvarumo principų, gali lengviau pritraukti kapitalą. Tvarumas taip pat gali pagerinti įmonės reputaciją ir padidinti jos patrauklumą tiek klientams, tiek darbuotojams – jos dažnai yra vertinamos kaip patikimesnės ir patrauklesnės.
Tvarumo principai skatina inovacijas ir naujų technologijų kūrimą. Tai gali padėti įmonėms sukurti naujus produktus ir paslaugas, kurie atitinka rinkos poreikius ir prisideda prie ekonomikos augimo.
