Seimas pritarė Finansų ministerijos parengtam Kriptoturto rinkų įstatymo projektui, kuris nustato naujus veiklos vykdymo reikalavimus kriptoturto paslaugų teikėjams ir iš esmės priartina šias įmones prie veiklos standartų, taikomų finansų įstaigoms.
„Atsižvelgdami į sparčiai augantį kriptoturto paslaugų teikėjų skaičių Lietuvoje, šio sektoriaus reguliavimui skiriame prioritetinį dėmesį, o reguliacinį aiškumą didinantys įstatymų pakeitimai sukurs prielaidas tvariam vystymuisi ir kokybiškam augimui. Priimti teisės aktų pakeitimai užtikrins geresnę finansinių paslaugų vartotojų apsaugą“, – sako finansų viceministrė Vaida Česnulevičiūtė – Markevičienė.
Europiniu kriptoturto rinkų (angl. MiCA) reglamentu siekiama užtikrinti ir suvienodinti visoje Europos Sąjungoje teisinį aiškumą kriptoturto emitentams ir paslaugų teikėjams, skatinti inovacijas, kartu išsaugant finansinį stabilumą ir apsaugoti vartotojus nuo galimų rizikų. Lėšų pervedimo (angl. TRF) reglamentu taip pat sugriežtinamos ES kovos su pinigų plovimu ir terorizmo finansavimu taisyklės, įskaitant taisykles dėl informacijos, teikiamos pervedant lėšas.
Siekiant įgyvendinti MiCA reglamentą, Seimo priimtais įstatymais keičiamas iki šiol galiojęs depozitinių virtualiųjų valiutų piniginių operatorių ir virtualiųjų valiutų keityklų operatorių priežiūros bei registracijos modelis. Įstatymais įgyvendinami ES teisės aktai, kurie nustato tokių subjektų veiklos vykdymo reikalavimus, licencijavimo ir priežiūros procesus.
MiCA reglamentas visa apimtimi bus taikomas nuo 2024 m. gruodžio 30 dienos, įstatymų pakeitimų pakete numatytas pereinamasis laikotarpis iki 2025 m. birželio 1 dienos, kuris reikalingas pasirengimui ir licencijoms gauti siekiant toliau vykdyti veiklą pagal naująjį reglamentavimą. Operatoriai, ketinantys toliau teikti kriptoturto paslaugas, privalės gauti Lietuvos banko išduodamą veiklos licenciją.
Įgyvendinus MiCA ir TRF reglamentų nuostatas bus užtikrinama didesnė neprofesionaliųjų investuotojų interesų apsauga, padidės su kriptoturtu susijusių paslaugų teikėjų veiklos vykdymo teisinis tikrumas dėl veiklos sąlygų, priežiūros institucijos gaus tinkamus įgaliojimus ir priemones priežiūrai vykdyti bei bus geriau valdomos rizikos, įskaitant pinigų plovimo, teroristų finansavimo, tarptautinių sankcijų apėjimo ir kitas rizikas.
Kriptoturto paslaugų teikėjų licencijavimas bei priežiūra yra svarbus ir atsižvelgiant į globalias su kriptoturtu susijusio reguliavimo stiprinimo tendencijas bei geopolitinę padėtį regione. Kai dėl karo Ukrainoje daugelis Vakarų valstybių pritaikė finansines sankcijas rusijai, šios šalies piliečiams ir juridiniams asmenims apribotos galimybės naudotis daugeliu tradicinių finansinių paslaugų, todėl neatmestina tikimybė, kad jie gali bandyti pasinaudoti su kriptoturtu susijusių paslaugų teikėjų paslaugomis, siekdami išvengti sankcijų poveikio savo lėšoms.
Įstatymų pakeitimai numato, kad už kriptoturto paslaugų teikėjų priežiūrą bus atsakingas Lietuvos bankas. Už kriptoturto paslaugų teikėjų pinigų plovimo ir teroristų finansavimo prevencijos (PPTF) priežiūrą atsakingos institucijos – Lietuvos bankas ir Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnyba (FNTT).
