Finansų ministrė Gintarė Skaistė pasirašė įsakymą, kuriuo kredito įstaigos įpareigojamos mokėti didesnę indėlių draudimo įmoką į Indėlių draudimo fondą (IDF). Nuo šių metų liepos 1 d. iki kitų metų birželio 30 d. indėlių draudimo įmokos metinė norma sieks 0,2 proc. visų apdraustųjų indėlių sumos. Iki šiol Lietuvoje taikoma indėlių draudimo įmokos norma siekė 0,1 proc. ir nesikeitė nuo 2017 metų.
„Mūsų siekis didinant įmoką į IDF – įstatyme nustatytu terminu pasiekti užsibrėžtą nacionalinį IDF lygį, taip stiprinant galimybes spręsti potencialius sunkumus finansų sektoriuje paties sektoriaus lėšomis, nenaudojant mokesčių mokėtojų lėšų, kad būtų maksimaliai užtikrinami indėlininkų interesai“, – sako finansų ministrė Gintarė Skaistė.
„Roges ruošk vasarą, ratus – žiemą. Posakis, kuris puikiai tinka ir stiprinant šalies finansų sistemos stabilumą. Šiuo metu yra palankus metas pradėti kaupti papildomus rezervus į IDF, kad laiku pasiektume įstatyme numatytą tikslinį lygį ir dar labiau sustiprintume finansų sistemos patikimumą“, – sako Lietuvos banko valdybos pirmininkas Gediminas Šimkus.
Pagal Indėlių ir įsipareigojimų investuotojams draudimo įstatymo reikalavimus, kredito įstaigos privalo apdrausti indėlius viešojoje įstaigoje „Indėlių ir investicijų draudimas“ ir mokėti nustatyto dydžio indėlių draudimo įmokas į IDF. Tokiu atveju, jeigu bankas ar kredito unija taptų nemoki, IDF iš sukauptų lėšų išmokėtų draudimo išmokas indėlininkams.
Indėlių draudimo mechanizmas veikia paprastai: jeigu indėlių draudimo sistemos dalyvis bankrutuotų, „Indėlių ir investicijų draudimas“ apskaičiuotų indėlininkui priklausančias draudimo išmokas ir per 10 darbo dienų kompensuotų apdraustas lėšas tiesiogiai arba per pasirinktą kredito įstaigą.
Pagal įstatymą, kredito įstaigai tapus nemokiai, indėlininkai atgautų iki 100 tūkst. eurų sumą, laikomą vienoje kredito įstaigoje. Verta žinoti, kad dėl draudimo išmokos indėlininkai gali kreiptis per 5 metus nuo draudžiamojo įvykio dienos.
2023 m. gruodžio 31 d. duomenimis IDF sukauptų lėšų suma sudarė 313,1 mln. eurų, t.y. 1,05 proc. apdraustųjų indėlių sumos, ir tai jau viršija mažiausiąjį tikslinį lygį (0,8 proc.), reikalaujamą ES. Lietuvoje yra nustatytas ir papildomas 2 proc. nacionalinis tikslinis lygis, kuris turi būti pasiektas iki 2038 m. liepos 3 d. Didesnė įmokos į IDF norma padės išlaikyti pasiektą fondo lygį ir tolygiai pasiekti užsibrėžtą nacionalinį tikslinį lygį.
Lietuvos banko duomenimis, šalies bankų sektoriaus 2023 m. pelno rodikliai lyginant su 2022 m. yra išaugę daugiau negu dvigubai, t. y. nuo 491 mln. eurų iki 986 mln. eurų. Kredito unijų sektorius 2023 m. tvariai augo, turtas padidėjo 11 proc. ir sudarė 1,4 mlrd. eurų. Sektorius uždirbo apie 19 mln. eurų pelno (beveik dvigubai daugiau, negu 2022 m.). Geri kredito įstaigų pelningumo rodikliai rodo, kad jos yra pajėgios mokėti didesnes įmokas į IDF, o didesni IDF ištekliai stiprins šalies finansinį stabilumą.
Sprendimas dėl metinės periodinių indėlių draudimo įmokų normos nustatymo priimamas kasmet; įmokų didinimui pritarė Finansų rinkų politikos formavimo patariamoji komisija.
